Mažiausiai 130 žmonių žuvo per kelias kovų dienas – didžiausius susirėmimus regione nuo 2016 metų.
Nutraukti karo veiksmus dėl Kalnų Karabacho ragina Prancūzija, JAV ir Rusija.
„Mes turime įrodymų, – prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ pareiškė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. – Jie naudoja dronus ir turkų [naikintuvus] F-16 civiliams rajonams Kalnų Karabache bombarduoti.“
Anksčiau Armėnija kaltino Turkiją siunčiant samdinius sąjungininkui Azerbaidžanui į pagalbą. Pirmadienį Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri stebi karą Sirijoje, paskelbė, jog Ankara iš Šiaurės Sirijos atsiuntė mažiausiai 300 asmenų, kad jie prisidėtų prie Azerbaidžano pajėgų.
Naujausius N. Pašiniano pareiškimus ketvirtadienį atkartojo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak jo, gauta žvalgybinės informacijos, „kuri užtikrintai rodo“, kad Sirijos kovotojai iš „džihadistų grupuočių“ per Turkiją pasiekė operacijų zoną Kalnų Karabache.
E. Macronas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“. Jis pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.
Nepaisydamos šių pranešimų tarptautinės jėgos toliau ragina elgtis ramiai, nors eskaluojamas konfliktas gali įtraukti regiono galias Rusiją ir Turkiją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir E. Macronas ketvirtadienį drauge paragino Armėnijos ir Azerbaidžano vadovus nedelsiant ir besąlygiškai atnaujinti derybas dėl padėties Kalnų Karabache sureguliavimo.
N. Pašinianas ir Azerbaidžano lyderis Ilhamas Aliyevas atmetė derybų galimybę. Armėnijos lyderis pareiškė: „Kalnų Karabachas negali nusiginkluoti, nes tai nulemtų genocidą.“
„Žmonėms, kurie ten gyvena, iškilusi egzistencinė grėsmė“, – sakė jis.