Nesutarimai paaštrėjo sekmadienį, kai Azerbaidžanas pradėjo bombarduoti Kalnų Karabachą, o separatistų pajėgos numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius.
Pranešama, kad kovos trunka iki šiol. Žuvo mažiausiai 84 armėnų separatistai ir daugiau nei 200 buvo sužeista.
Bendras aukų skaičius siekia mažiausiai 98, iš jų – 14 civilių.
Paskelbta karo padėtis
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, jog Azerbaidžanas paskelbė karą jo šaliai. Tą pačią dieną Armėnijoje ir Kalnų Kabarache buvo paskelbta karo padėtis ir karinė mobilizacija.
„Mes esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, o tai gali turėti neprognozuojamų pasekmių“, – tvirtino N.Pašinianas.
Jis taip pat perspėjo dėl Turkijos kišimos į atsinaujinusias kovas ir tikino, kad agresyvus jos elgesys kelia susirūpinimą.
„Raginu tarptautinę bendruomenę panaudoti viską, ką galima, kad būtų užkirstas kelias Turkijos kišimuisi į konfliktą, kuris gali destabilizuoti Kaukazo regioną“, – pabrėžė N.Pašinianas.
Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė, kad per susirėmimus prie fronto linijos užėmė 6 kaimus, kontroliuojamus armėnų separatistų.
„Išlaisvinome 6 kaimus. Penki jų – Fiuzuli rajone, vienas – Džebrajilo rajone“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.
Šalies užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas ir ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze Toivo Klaaras aptarė padėtį dėl konflikto. Dž.Bairamovas tikino, kad susirėmimai kilo dėl dar vienos Armėnijos provokacijos.
Pasaulis išreiškė nerimą
Susirėmimai paskatino kalbas tarp pasaulio lyderių. Dauguma jų skatina išvengti konflikto paaštrėjimo tarp krikščioniškos Armėnijos, kurią palaiko Rusija, ir musulmoniško Azerbaidžano, palaikomo Turkijos.
Vladimiras Putinas konfliktą jau aptarė su N.Pašinianu ir paragino nutraukti karo veiksmus.
Tuo metu Turkija dėl atsinaujinusių susirėmimų apkaltino Jerevaną ir pažadėjo, kad parems Baku.
„Turkijos žmonės, kaip visada, palaikys mūsų azerbaidžaniečius brolius“, – tviteryje paskelbė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Prancūzija, Vokietija, Italija ir Europos Sąjunga paragino nutraukti ugnį.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sekmadienį taip pat skatino nutraukti karinius veiksmus.
„Jeigu įsiplieks platesnio pobūdžio kariniai veiksmai, bus daug civilių aukų ir vargu ar tai išspręs situaciją, nes tiktai taikus dialogas gali išvesti iš krizės“, – teigė ministras.
Konfliktas giliai įsišaknijęs
Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas dėl Kalnų Karabacho yra gerokai labiau įsišaknijęs ir siekia daugiau nei šimtmetį trukusią krikščionių armėnų, musulmonų tiurkų ir persų kovą dėl įtakos.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Spalio revoliucijai Rusijoje naujieji sovietų vadai, regione vykdydami „skaldyk ir valdyk“ politiką, Kalnų Karabache įkūrė autonominį regioną su etnine armėnų dauguma Azerbaidžano Socialistinės Respublikos viduje.
9-ojo dešimtmečio pabaigoje, silpstant sovietų įtakai, rusenantis armėnų ir azerbaidžaniečių konfliktas išaugo į smurtą, kai regiono parlamentas balsavo už prisijungimą prie Armėnijos.
Manoma, kad per konfliktą žuvo nuo 20 iki 30 tūkst. žmonių.
Etniniai armėnai perėmė regiono valdymą. Jie taip pat bandė okupuoti Azerbaidžano teritorijas už Kalnų Karabacho ribų ir taip sukūrė buferinę zoną, jungiančią Kalnų Karabachą ir Armėniją.
Žlugus Sovietų Sąjungai Kalnų Karabachas pasiskelbė nepriklausoma respublika. Dėl to konfliktas virto karu. Nors Armėnija niekada nepripažino regiono nepriklausomybės, Jerevanas tapo pagrindiniu šalies finansiniu ir kariniu rėmėju.
2006-ųjų gruodį vykusiame referendume, kurį Azerbaidžanas pavadino neteisėtu, regionas patvirtino naują konstituciją.
Nepaisant to, yra ženklų, kad po truputį regione įsivyrauja reali taika, – kartais įvyksta Armėnijos ir Azerbaidžano lyderių susitikimai.
Apie didelę pažangą pranešta po 2009 m. kelis mėnesius vykusių lyderių derybų.
Tačiau visa tai sustojo, ir nuo to laiko buvo padaryta nemažai rimtų paliaubų pažeidimų.
Iki šiol rimčiausias susirėmimas įvyko 2016 m. balandį, kai dešimtys kareivių iš abiejų pusių žuvo paaštrėjus karo veiksmams.
Parengta pagal „The Guardian“, BBC inf.
