Geresnės sanitarinės sąlygos, intensyvus ūkininkavimas bei maisto gamyba padėjo pasaulyje suvaldyti daugybę ligų ir išmaitinti milijardus žmonių. Deja, ši pažanga neapsiėjo be skaudžių padarinių – mūsų jūros užterštos.
Baltijos jūra, prie kurios gyvename mes ir prie kurios gyvens mūsų vaikai – viena labiausiai užterštų jūrų planetoje. Iš laukų nutekėjusios trąšos ir netinkamai išvalytos nuotėkos – mirtinas derinys jūros gyvūnams ir augalams. Padėtį dar blogina į jūrą patenkančios šiukšlės ir farmacijos produktai. Tik 3 proc. jūros nepaveikta eutrofikacijos, o daugiau kaip 10 proc. būklė tragiška.
Visuomeninės organizacijos įspėja apie grėsmingą biologinės įvairovės nykimą ir negrįžtamos žalos pavojų. Visai gali būti, kad net nedaug uždelsus padėties atitaisyti nebepavyks. Todėl veikti reikia dabar!
Yra daug ES teisės aktų, kuriuose nustatyta, ko reikia imtis pusiausvyrai atkurti – nuo bendrųjų vandens ir nitratų taisyklių bendroje žemės ūkio politikoje iki tvarios žvejybos principų bendroje žuvininkystės politikoje. Europos žaliasis kursas, Biologinės įvairovės strategija ir mūsų būsimų veiksmų planas kelia naują tikslą – nulinės taršos, kad poveikis jūrai sumažėtų dar labiau.
Taip, tikslas ambicingas, bet jį pasiekti galima ir reikia. Pokyčiai įmanomi. Pažanga pastaraisiais dešimtmečiais akivaizdi: padidėjo nuotėkų valymo pajėgumai, sumažinta tarša iš žemės ūkių. Vis geriau suprantame problemų priežastis ir randame geresnius sprendimus.
Visi druskingi Lietuvos vandenys yra eutrofikuoti. Labiausiai vandenis teršia žemės ūkis. Normą viršijanti azoto koncentracija nuo 2007 m. išaugo daugiau nei dvigubai. Bet yra ir teigiamų dalykų: Lietuva sėkmingai dalyvauja ES finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose, kurie duoda apčiuopiamų rezultatų. Štai projektas AQUAVIP plėtoja akvakultūros sektorių – pasirūpina kvalifikuotais specialistais ir kuria pažangios akvakultūros verslo pajėgumus. Kitas projektas – LIVELAGOONS – gerina maudyklų vandens kokybę, skatina pakrančių savivaldybes kurti gyvus barjerus iš jūrinių bestuburių. Šie padarai gerina vandens kokybę ir maudymosi sąlygas pietų Baltijos lagūnose, kur dėl žydinčių dumblių kartais neįmanoma maudytis. Ir tai ne vieninteliai tokie projektai.
Baltijos jūros problemas reikia spręsti čia, Baltijos jūros šalyse. Reikia imtis koordinuojamų veiksmų – suderinti strategijas ir siekti bendrų tikslų. Turime sumažinti taršą visose šalyse, spręsti netvarios žvejybos problemą ir sutarti dėl gavybos pramonės.
Tokios organizacijos kaip BALTFISH, HELCOM ir Baltijos jūros patariamoji taryba daro viską, kad jūra būtų švari, sveika ir produktyvi. Tačiau jų pastangų nepakanka. Šių tikslų taip pat padės siekti Europos žaliasis kursas, Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Reikia, kad ir nacionalinės vyriausybės prisiimtų naujus įsipareigojimus.
Rugsėjo 28 d. rengiu aukšto lygio konferenciją, kuri turėtų sustiprinti vietos įsipareigojimus ir paskatinti iš tikrųjų spręsti šias problemas. Tikiuosi, kad žuvininkystės, žemės ūkio ir aplinkos ministrai prisijungs prie mano raginimo veikti jau dabar – kad Baltijos jūra būtų švari ir sveika. Taip pat tikiuosi, kad konferencijos dalyviai aptars bendras Baltijos valstybių ir pakrančių bendruomenių problemas ir pasiūlys novatoriškų sprendimų.
Laukiu viešo Lietuvos įsipareigojimo. Tai #Mūsų Baltija ir jai reikia mūsų apsaugos. Baltijos jūra verta, kad ja rūpintumėmės. O ateinančios kartos vertos turėti sveiką Baltijos jūrą. Metas pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
