Azerbaidžane per artilerijos ugnį, kurią sekmadienį atidengė armėnų separatistų pajėgos, žuvo penkių asmenų šeima, pranešė Azerbaidžanas.

Atsinaujinusios kovos Kalnų Karabache jau lėmė civilių ir karių aukas.

„Dėl [Karabacho sukilėlių] atidengtos ugnies, [Azerbaidžano] Gašalčio kaime žuvo penkių asmenų šeima“, – sakoma Azerbaidžano generalinės prokuratūros pranešime.

Armėnija skelbia apie 200 Azerbaidžano karių žūtį 

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos prarado apie 200 karių per sekmadienį įsiplieskusias įnirtingas kovas Kalnų Karabache, sekmadienį vakare pranešė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas.

„Mūsų duomenimis, žuvo apie 200 azerbaidžaniečių karių, sunaikinta 30 šarvuotos technikos ir 20 bepiločių skraidyklių“, – sakė jis.

A. Ovanisiano žodžiais, Armėnijos netektys – „iš beveik 100 sužeistų karių 90 būklė normali, o kiti buvo išvežti į karo ligoninę Jerevane“. Anksčiau Armėnija pripažino 32 karių žūtį ir daugiau kaip 100 sužeistų.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas taip pat pareiškė, jog Armėnija turi duomenų, jog Azerbaidžanas šiame kariniame konflikte naudoja samdinius.

Trumpoje spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą apie galimą samdinių iš Sirijos dalyvavimą mūšiuose prieš nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką, A. Ovanisianas sakė: „Yra patikslintų duomenų apie samdinius, Turkijos kišimąsi ir turkų ginkluotės naudojimą“.

Aptarė padėtį Kalnų Karabache

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas ir ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze Toivo Klaaras  sekmadienį bendravo telefonu, kad aptartų padėtį Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinėje linijoje, pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

„Pokalbio telefonu metu T. Klaaras išreiškė susirūpinimą dėl padėties regione. Tuo pačiu metu ES specialusis atstovas pabrėžė būtinybę imtis tinkamų žingsnių įtampai regione mažinti“, – sakoma pranešime.

Pats Dž. Bairamovas pareiškė, kad kariniai susirėmimai kontaktinėje linijoje įvyko dėl eilinės provokacijos iš Armėnijos pusės.

„Atsakomybė už susiklosčiusią padėtį tenka Armėnijos politinei ir karinei vadovybei“, – pareiškė jis.

„Eilinis Armėnijos agresijos prieš Azerbaidžaną atvejis yra šiurkštus pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, raginančios visiškai ir besąlygiškai išvesti armėnų karius iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų, tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, pažeidimas“, – pareiškė Dž. Bairamovas.

Azerbaidžano pajėgos nukovė 16 armėnų sukilėlių 

Azerbaidžano separatistiniame Kalnų Karabacho regione žuvo šešiolika armėnų separatistų kovotojų, sekmadienį prasidėjus kovoms su Azerbaidžano kariuomene, pranešė sukilėlių pareigūnai.

„Pirminiais duomenimis, 16 [Kalnų Karabacho] karių žuvo, o daugiau nei 100 sužeisti“ prasidėjus kovoms, pranešė separatistų gynybos ministerija.

Sekmadienį apie civilių aukas pranešė ir Baku, ir Jerevanas.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė karo padėtį ir komendanto valandą sostinėje Baku ir keliuose kituose miestuose.

„Karo padėtis bus įvesta nuo vidurnakčio, taip pat bus taikoma komendanto valanda nuo 21 iki 6 val.“ Baku ir dar keliuose kituose miestuose ir rajonuose, esančiuose arti Karabacho fronto linijos, žurnalistams pranešė Azerbaidžano prezidento atstovas Hikmetas Hadžijevas.

Armėnijos premjeras: Azerbaidžanas „paskelbė karą“

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad didžiausias šalies priešas Azerbaidžanas paskelbė karą jo tautai po to, kai palei ginčytiną teritoriją kilo aršių susirėmimų.

Azerbaidžano „autoritarinis režimas dar kartą paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė N. Pašinianas ir pridūrė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, kas gali turėti neprognozuojamų pasekmių“.

Jis taip pat perspėjo tarptautinę bendruomenę dėl Turkijos kišimosi į atsinaujinusias kovas tarp jo šalies ir Azerbaidžano dėl nuo pastarojo atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono.

„Raginu tarptautinę visuomenę panaudoti visus esamus svertus užkirsti kelią Turkijos kišimuisi (į konfliktą), kuris gali kartą ir visiems laikams destabilizuoti Kaukazo regioną“, – per televiziją pasakytoje kalboje pareiškė N. Pašinianas.

Jis pridūrė, kad Turkijos „agresyvus elgesys kelia rimtų nuogąstavimų“, ir pasmerkė Ankaros paramą jos sąjungininkui Baku.

Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė per įnirtingus susirėmimus prie ginčijamo Kalnų Karabacho regiono fronto linijos užėmęs savo šešis kaimus, kuriuos kontroliavo armėnų separatistai.

„Išlaisvinome šešis kaimus – penkis Fizulio rajone ir vieną Džabrailo rajone“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministerijos atstovas.

Azerbaidžanui sekmadienį pradėjus bombarduoti Kalnų Karabachą, separatistų pajėgos nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame regione numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius, pranešė sukilėlių pareigūnai.

Dėl nuožmiausių nuo 2016 metų susirėmimų padidėjo rizika, jog tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kurių teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho regiono tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, gali įsiplieksti naujas karas.

Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją, pranešė Karabacho pareigūnai. Jų teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Separatistų gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepilotes skraidykles. Pranešama, kad žuvo civilių abiejose konflikto pusėse. Per įnirtingus susirėmimus žuvo armėnų moteris ir vaikas.

Paskelbė karinę padėtį

Armėnų separatistų kontroliuojamas nuo Azerbaidžano atsiskyręs Kalnų Karabacho regionas sekmadienį paskelbė „karinę padėtį ir visuotinę karinę mobilizaciją“, pranešė sukilėlių prezidentūra.

„Paskelbiau karinę padėtį“ ir visų vyresnių nei 18 metų karo prievolininkų mobilizaciją, per skubiai sušauktą parlamento posėdį pagrindiniame regiono mieste Stepanakerte pareiškė Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas.

Armėnija sekmadienį taip pat paskelbė karo padėtį bei karinę mobilizaciją.

„Vyriausybė nusprendė paskelbti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją“, – šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį informavo savo feisbuko paskyroje.

Jis taip pat paragino piliečius „pasiruošti ginti brangiąją tėvynę“. Armėnijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad visa atsakomybė už susidariusią situaciją tenka Azerbaidžano kariniams ir politiniams lyderiams.

Skelbė apie pergalę

Tuo metu per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pažadėjo pasiekti pergalę prieš armėnų karines pajėgas.

„Mūsų reikalas teisingas ir pergalė bus mūsų“, – cituodamas garsiąją sovietų diktatoriaus Stalino frazę, pasakytą įsiplieskus Antrajam pasauliniam karui, kalbėjo I. Alijevas.

Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“.

„Turime tvirtai ginti savo valstybę ir remti savo kariuomenę ir mes laimėsime. Tegyvuoja šlovingoji Armėnijos armija!“ – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

Ragina nutraukti ugnį

Rusija paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas.

„Raginame šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad būtų galima stabilizuoti padėtį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Lietuva ragina Armėniją ir Azerbaidžaną spręsti nesutarimus taikiu keliu, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jis perspėja, kad dabartinė situacija gali eskaluotis iki pražūtingo karo, pareikalausiančio daugybės civilių aukų.

„Labai atidžiai stebime situaciją ir tikrai tai gali įsiliepsnoti į labai didelį konfliktą – be jokios abejonės. Ar tai įvyks, parodys laikas, dabar sunku kažką pasakyti. Bet tos šalys, kurios aktyviai dalyvavo kaip vadinamos kontaktinės Minsko grupės šalys, tai Prancūzija, Jungtinės Valstijos, Rusija, ESBO, matyt, kad dabar turi labai stipriai suaktyvinti savo dalyvavimą“, – BNS sekmadienį sakė L. Linkevičius.

ATO yra itin susirūpinusi dėl didelio masto karinių veiksmų palei Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinę liniją, pareiškė NATO generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Kaukazo ir Centrinės Azijos klausimais Jamesas Appathurai.

Jis paragino šalis nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, dėl kurių jau nukentėjo civiliai. Jo teigimu, nėra karinio sprendimo šiam konfliktui.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.

Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos vyriausybės biudžetą ir kuris dosniai investuoja į savo karines pajėgas, ne kartą žadėjo Kalnų Karabachą susigrąžinti jėga.

Tuo tarpu Armėnija žada ginti regioną, kuris paskelbė nepriklausomybę, tačiau yra itin priklausomas nuo Jerevano.