Konfliktas tapo itin aštrus. Kalbama, kad gresia net pirmalaikiai rinkimai arba mažumos vyriausybės valdymas.
460 vietų Seime daugumą balsų – 235 mandatus turi Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama Teisės ir teisingumo partija (TTP).
Tačiau ji į rinkimus ėjo sudariusi neformalią koaliciją su dviem smulkesnėmis dešiniosiomis partijomis – Santarvės partija ir „Solidaria Lenkija“. Pirmosios atstovų Seime yra 17, antrosios – 18.
Žurnalo „Polityka“ teigimu, konflikto giluminė priežastis – premjero Mateuszo Morawieckio bei „Solidarios Lenkijos“ lyderio, teisingumo ministro bei generalinio prokuroro Zbigniewo Ziobros nesutarimai.
52 metų M.Morawieckis ir dvejais metais jaunesnis Z.Ziobra neslepia ateityje norintys perimti iš 71 metų TTP įkūrėjo ir vado J.Kaczynskio vadovavimą koalicijai.
Norėjo diskredituoti premjerą
J.Kaczynskis anksčiau būsimu savo įpėdiniu laikė Z.Ziobrą, bet pastaruoju metu jo simpatijos nukrypo į premjero pusę.
Z.Ziobrai pavaldus Varšuvos administracinis teismas neseniai norėjo M.Morawieckį diskredituoti ir paskelbė, kad jis nusikalto.
Nusikaltimo pagrindas – premjero nurodymas gegužės 10 dieną rengti prezidento rinkimus balsuojant tiktai paštu. Premjeras tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis įstatymu dėl kovos su koronavirusu, bet, anot teismo, nurodymas visiems balsuoti tik paštu buvo konstitucijos pažeidimas.
Nors rinkimų organizavimas tik paštu vėliau buvo atšauktas, teismo nuosprendis šokiravo TTP vadovybę – ji pavadino jį „politiškai motyvuotu“ ir žadėjo apskųsti. Visiems buvo akivaizdu, kad politinei intrigai vadovauja Z.Ziobra, nes jis per 5 metus teismų ir prokuratūros savarankiškumą faktiškai panaikino ir viską sutelkė savo rankose.
Teisingumo sistemos užvaldymą Z.Ziobra klusniai vykdė J.Kaczynskio nurodymu, o TTP lyderis jį už tai labai vertino. Bet, žurnalo „Newsweek“ teigimu, Z.Ziobra per laiką išdrąsėjo, pradėjo piktnaudžiauti savo galia, o tai supykdė autoritarinį valdymą propaguojantį J.Kaczynskį.
Nepakluso J.Kaczynskiui
J.Kaczynskį nepaprastai įsiutino praėjusį penktadienį Seime susiklostę įvykiai. Tą dieną parlamentarai turėjo priimti du įstatymus – dėl didesnės gyvūnų apsaugos ir dėl to, kad valdininkų nebūtų galima teisti už pandemijos metu priimtus skubotus sprendimus.
Pastaruoju įstatymu buvo norima apsaugoti premjerą ir jo pavaldinius nuo kaltinimų brangiai pirkus veido kaukes, COVID-19 testus ir pažeidus rinkimų įstatymus.
Balsuojant dėl didesnės gyvūnų apsaugos ir didesnių bausmių gyvūnų kankintojams net 38 valdančiosios koalicijos nariai nepakluso J.Kaczynskio nurodymui.
Bijant panašaus maišto buvo atšauktas ir balsavimas dėl įstatymo, atleidžiančio valdininkus nuo bausmių už klaidas per koronaviruso pandemiją. Stojimo skersai kelio nekenčiantis J.Kaczynskis tą pačią dieną sustabdė penkiolikos TTP seimūnų, balsavusių ne pagal nurodymą, įgaliojimus ir iškėlė ultimatumą Z.Ziobrai.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, per naktines derybas J.Kaczynskis pareikalavo, kad „Solidari Lenkija“ nebeblokuotų minėtų įstatymų, o Z.Ziobra atsisakytų karo su LGBT.
Priešingu atveju „Solidari Lenkija“ esą bus šalinama iš valdančiosios koalicijos, o jos atstovų giminaičiai praras pelningas pareigas valstybinėse institucijose.
Išgąsdino ES nuobaudos
Pasak „Rzeczpospolita“, siekdamas didinti savo įtaką Z.Ziobra siekė vyskupų bičiulystės ir dosniai finansavo bažnytines institucijas.
Norėdamas įtikti vyskupams ministras nuolat atakuoja LGBT bendruomenę ir ragina šalį pasitraukti iš tarptautinių konvencijų dėl vaikų ir moterų apsaugos, nes tai, anot jo, prieštarauja tradicinės šeimos sampratai.
Iš Briuselio nuolat girdimi priekaištai dėl LGBT diskriminavimo ir galimos baudos ėmė kelti nerimą ir J.Kaczynskiui.
„Mūsų mažesniems partneriams išsižadėjus bendradarbiavimo nuo šiandien vyriausybinė koalicija nebeegzistuoja, o šalį valdo mažumos vyriausybė“, – pirmadienį pareiškė TTP valdybos narys Marekas Suskis.
Siekia pritraukti jaunimą
J.Kaczynskis inicijuoja įstatymą dėl didesnės gyvūnų apsaugos, nes spėja, kad tai padės pritraukti į partiją jaunimo, kuris labiausiai piktinosi neseniai atskleidus baisias audinių auginimo sąlygas ir masinę šunų žūtį prieglaudose.
Įstatymu norima uždrausti kailinių žvėrelių veisimą, gyvūnų demonstravimą cirke, ritualinį gyvūnų skerdimą norima leisti tik vietos religinių bendruomenių reikmėms, bet ne eksportui. Be to, bus draudžiama šunis laikyti ankštose būdose ir juos rišti trumpu pavadžiu, o visuomeninėms organizacijoms bus didinami įgaliojimai tikrinti gyvūnų augintojus.
