Šįkart centrinės Manhatano dalies neužpildys kortežai, nebus spėlionių dėl proveržius žadančių susitikimų.
Vietoje to lyderių paprašyta atsiųsti iš anksto įrašytas kalbas, kurios bus parodytos per savaitę truksiantį renginį. Šiemet kiekviena šalis į Generalinę Asamblėją galėjo atsiųsti tik po vieną diplomatą – žinoma, su kauke.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip šalies šeimininkės lyderis, nepasinaudojo galimybe asmeniškai atvykti į Generalinę Asamblėją. Kalba nežymiems diplomatams vargu ar figūruotų kaip jo strategijos dėl perrinkimo lapkričio mėnesį dalis.
Įprastais metais JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja apie 10 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, bet tai neįsivaizduojama tokiu metu, kai šalys įvedusios griežtus reikalavimus dėl kelionių, kuriais siekiama stabdyti kone 950 tūkst. gyvybių jau nusinešusios COVID-19 plitimą.
Kadangi asmeninių susitikimų ir apsikeitimų nuomonėmis nebus, kai kurie JT dirbantys diplomatai klausia, ką šiemet galima pasiekti.
Vis dėlto JT šio viršūnių susitikimo kuluaruose rengia teminius susitikimus – taip pat virtualius – dėl tokių svarbių klausimų kaip koronaviruso pandemija, klimato kaita, bioįvairovė, politiniai neramumai Libijoje ir Libane.
Tačiau taip pat bus mažiau galimybių lyderiams reaguoti vieniems į kitų kalbas. Norėdamos užkirsti kelią bet kokiems techniniams nesklandumams, JT paprašė pasaulio lyderių savo vaizdo įrašus pateikti keturiomis dienomis anksčiau. Tai reiškia, kad spontaniškumo ar reakcijų į naujausius įvykius nebus.
JAV ignoruoja JT
JT savaitė prasidėjo pirmadienį, organizacijos 75-ųjų metinių paminėjimu virtualaus viršūnių susitikimo forma. Jo metu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas prašė daugiau daugiašališkos diplomatijos.
Leisdamas numanyti jo nuomonę šiuo klausimu, D. Trumpas nepasivargino atsiųsti savo pastabų. Jungtinėms Valstijoms atstovavo šalies pasiuntinės Jungtinėse Tautose pavaduotoja, kuri sakė, kad dabar „tinkamas metas kelti klausimus dėl šios institucijos privalumų ir trūkumų“.
Tuo tarpu JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose nuvyko į Vašingtoną paskelbti „JT sankcijų“ Iranui, kurias taikyti D. Trumpas pareikalavo visų šalių.
JAV sako, kad turi būti toliau vykdomas JT ginklų embargas Iranui, kurio galiojimas netrukus baigiasi, bet praktiškai jokia kita valstybė nemano, kad Vašingtonas turi galią paskelbti JT sankcijas. Europos šalys vietoje to akcentuoja susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos gelbėjimą. Šis daugiašalis susitarimas buvo pasiektas valdant D. Trumpo pirmtakui Barackui Obamai.
Karingą poziciją JAV užėmė prieš prezidento rinkimus, metai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovavo nesėkmingoms pastangoms surengti D. Trumpo ir Irano prezidento Hassano Rouhani susitikimą ar bent pokalbį telefonu, viliantis įtampos sumažėjimo.
E. Macronas, vaizdo ryšiu kalbėdamas per JT 75-ųjų metinių viršūnių susitikimą, prašė JT vaidmens sprendžiant pasaulio problemas.
„Tokiu metu, kai pandemija kursto nuosmukio baimę ir kolektyvinio bejėgiškumo naratyvą, noriu labai aiškiai pasakyti: susidūrę su šia ekstremalia sveikatos padėtimi, klimato iššūkiu ir teisių padėties blogėjimu privalome veikti čia ir dabar“, – sakė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad JT „pernelyg dažnai verčiamos atsilikti nuo savo idealų, atskirų narių interesams trukdant šiai tvarkai funkcionuoti, kaip buvo numatyta“.
„Tačiau tie, kas tiki, kad jiems geriau eiti į priekį vieniems, klysta. Mūsų gerovė yra bendras dalykas, kaip ir mūsų kančios. Esame vienas pasaulis“, – sakė ji.
