„FinCEN“ (JAV Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo) failus sudaro daugiau nei 2,5 tūkst. dokumentų. Dauguma jų – failai, kuriuos bankai išsiuntė JAV valdžios organams nuo 2000 iki 2017 metų.
Šie dokumentai – vienos labiausiai saugomų tarptautinės bankų sistemos paslapčių.
Bankai juos naudoja pranešdami apie įtartiną klientų elgesį, tačiau tai nėra neteisėtų veiksmų ar nusikaltimų įrodymas.
Dokumentai nutekinti naujienų portalui „Buzzfeed News“ ir pasidalyti su grupe, vienijančia viso pasaulio tiriamosios žurnalistikos atstovus. Dokumentai buvo išplatinti 108 naujienų organizacijoms 88 valstybėse.
Kelia grėsmę pasauliui
Nekontroliuojamas nešvarių pinigų judėjimas daugumai gali nepriminti tiesioginės grėsmės pasauliui. Bet tokių procesų pasekmės gali būti gana sunkios, nes narkotikų prekeiviai, kontrabandininkai ir įvairių piramidės schemų įkūrėjai savo pelną kilnoja taip, kad jo nepasiektų jokios valdžios institucijos.
Tuo metu despotai ir korumpuoti verslų vadovai didina savo turtą ir įtvirtina valdžią, kuriai įsigalioti padeda pasaulio galingieji ir bankų sistema.
„Pinigus plauna ne patys nusikaltėliai, todėl bankai atlieka labai svarbų vaidmenį – jie yra ta sistema, kuria naudojamasi, kai pinigai perkeliami iš jų šalies į saugią vietą, – kalbėjo pinigų plovimo ekspertas Grahamas Barrow. – Mes visi mokame to kainą, nes šios sumos susideda iš mūsų mokesčių ir kitokio indėlio į visuomenę.“
Pinigų plovimas yra procesas, per kurį nusikalstamu būdu uždirbti pinigai yra paliekami žinomo banko sąskaitoje, kurioje jie nebus susieti su nusikaltimu.
Didžiausia kaltė – bankų
Bankai privalo užtikrinti, kad nepadėtų savo klientams plauti pinigų ar jų siųsti taip, kad būtų pažeidžiamos taisyklės.
Remiantis įstatymais bankai privalo žinoti, kas yra jų klientai. Jiems nepakanka užpildyti įtartinos veiklos ataskaitų ir toliau leisti klientams į sąskaitas įnešti daugiau pinigų, kol valdžia bando išsiaiškinti dėl kilusios situacijos.
Jei bankai turi galimų įrodymų, kad atliekama nusikalstama veika, jie turėtų nustoti vykdyti įtariamų asmenų pinigines operacijas.
Tarptautinis tiriamųjų žurnalistų konsorciumo projektų vadovas ir redaktorius Fergusas Shielas teigė, kad nutekinti dokumentai parodė, „ką bankai žino apie didžiulius nešvarių pinigų srautus visame pasaulyje“.
Jis teigia, kad dokumentuose taip pat pastebėtos nepaprastai didelės pinigų sumos.
„FinCEN“ bylose esantys dokumentai apima apie 2 trln. JAV dolerių (1,7 trln. eurų) judėjimą ir tai yra tiktai maža dalis per tą laikotarpį pateiktų skundų.
Prisidėjo ir rusų oligarchai
Šiuo metu jau išsiaiškinta, kad HSBC bankas leido sukčiams visame pasaulyje siųsti milijonus vogtų dolerių net ir sužinojęs iš JAV tyrėjų, kad jų vykdomos schemos yra aferos.
Tuo metu „Deutsche Bank“ pervedė pinigų plovėjų pinigus už teroristinę veiklą ir prekybą narkotikais.
Taip pat yra įrodymų, kad vienas artimiausių Vladimiro Putino bendražygių Arkadijus Rotenbergas naudojosi „Barclays“ banku Londone, kad išvengtų sankcijų, kurios turėjo sustabdyti jo naudojimąsi finansinėmis paslaugomis Vakaruose. Dalis grynųjų pinigų buvo panaudoti meno kūriniams pirkti.
Lubov Černuchinos, kuri Jungtinės Karalystės konservatorių partijai paaukojo 1,7 mln. svarų sterlingų (1,8 mln. eurų), vyras Vladimiras Černuchinas slapta buvo remiamas kito Rusijos oligarcho, palaikančio artimus ryšius su V.Putinu.
Norėjo pranešti žmonėms
„BuzzFeed News“ nepatikslino, kas yra jų šaltinis. Anot šio žiniasklaidos kanalo, kai kurie įrašai buvo surinkti vykdant JAV Kongreso komiteto tyrimus dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Kiti dokumentai yra gauti institucijoms pateikus prašymus „FinCEN“.
Sausio mėnesį „FinCEN“ darbuotoja Natalie Edwards pripažino kaltę dėl bandymo neteisėtai atskleisti įtartinos veiklos ataskaitas.
Prokurorai teigė, kad jos atskleista informacija matoma maždaug 12 paskelbtų straipsnių.
Buvęs N.Edwards advokatas Marcas Agnifilo sausio mėnesį teigė, kad moteris, paskelbdama informaciją, turėjo tik geriausius ketinimus.
„Ji manė, kad tam tikri faktai nebuvo tinkamai tvarkomi vyriausybinių agentūrų, nors būtent jų atsakomybė buvo atkreipti į tai dėmesį“, – kalbėjo M.Agnifilo.
Advokato teigimu, būtent dėl šios priežasties ji nutarė kreiptis į žiniasklaidą.
Tarp įtartinų pavedimų – Lietuvos vardas
Paviešintuose „FinCEN“ dokumentuose taip pat galima išvysti ir Lietuvos bankų pavadinimus. Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos asociacijos interneto svetainėje teigiama, kad yra net 171 įtartina operacija, kai į Lietuvoje veikiančius bankus ar iš jų buvo pervedami pinigai.
Nuo 2000 iki 2017 m. Lietuvoje veikiantys bankai sulaukė maždaug 29,8 mln. JAV dolerių (25,3 mln. eurų) siekiančių įtartinų operacijų ir išsiuntė apie 41,1 mln. JAV dolerių (34,9 mln. eurų).
Daugiausia tokių operacijų užfiksuota buvusiame DNB banke (2017 m. rudenį bankai DNB ir „Nordea“ susijungė į vieną banką „Luminor“), kuriame iš viso buvo atliktos 54 operacijos. Į banką buvo pervesta apie 19,7 mln. JAV dolerių (16,7 mln. eurų), iš banko – 1,8 mln. JAV dolerių (1,5 mln. eurų).
Nemažai operacijų užfiksuota ir jau bankrutavusiame „Snoro“ banke, kuriame buvo atliktos 49 operacijos. Iš banko buvo pervesta apie 13,6 mln. JAV dolerių (11,5 mln. eurų). Sąraše taip pat minimi SEB, Medicinos ir Ūkio bankai, „Danske Bank“.
Parengta pagal BBC, „Deutsche Welle“ inf.
