Europos Parlamentas paskelbė ketvirtadienį rezoliuciją, pagal kurią atmetė Baltarusijos rinkimų rezultatus ir pripažino, kad diktatorius Aliaksandras Lukašenka nėra legitimus šalies vadovas ir po kadencijos turėtų trauktis iš posto.

Tą patį vakarą A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija „uždaro“ sieną su Vakarais – pirmiausia su Lietuva ir Lenkija bei stiprina valstybinių sienų su Lietuva, Lenkija ir Ukraina apsaugą.

„Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių. Kaip jau sakiau – pusę kariuomenės apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną su Vakarais, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, labai apgailestaudami, su savo broliška Ukraina, – sakė A. Lukašenka moterų forume.

Rezoliucijos tekste taip pat pažymima, kad Baltarusijos žmonės išrinkta šalies prezidente laiko Sviatlaną Cichanouskają ir ruošiasi sukurti Magnitskio tipo sankcijų mechanizmą, kuriuo pritaikytų nuobaudas A.Lukašenkos režimo žmonėms ir pareigūnams.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo, profesoriaus Šarūno Liekio, EP rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis iš Bendrijos pusės, tačiau realios situacijos tai keisti neturėtų.

„Žingsnis yra simbolinis, tai nekeičia situacijos Baltarusijoje. Reali valdžios kontrolė, net ir po tokių ES veiksmų išlieka Aliaksandro Lukašenkos rankose.

Kai ES reikės derėtis vienu ar kitu klausimu su Baltarusija, tuomet ir paaiškės šių veiksmų galia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Šarūnas Liekis.

„Peržaisti Lukašenkos ir Putino dueto, jų draugystės visos šios krizės metu tiek ES, tiek kaimyninėms valstybėms nepavyksta ir panašu, kad greičiausiu metu nepavyks“, – pridūrė VDU profesorius.

Vertindamas galimus ES bandymus suformuoti Magnitskio tipo sankcijų mechanizmą A.Lukašenkos režimo dalyviams, Š.Liekis teigė, kad toks sprendimas yra sveikintinas žingsnis, tačiau keblumų ir čia gali būti apstu.

„Tai bus sudėtingas procesas, nes reikia deramai identifikuoti prasižengusius asmenis, o jų yra labai daug. Tam reikės didelių pastangų“, – teigė profesorius.

Š.Liekis mano, kad net ir tokio mechanizmo sukūrimas neturėtų pernelyg skaudžiai smogti A.Lukašenkos diktatūriniam režimui. „Magnitskio sąrašas, mano manymu, efektyvumo ir kažkokios didelės naudos neatneša, regis su naujuoju ES projektu gali būti panašiai“.

Kalbėdamas apie S.Cichanouskajos statusą profesorius teigia, kad nepaisant skambių EP pareiškimų, teisinis jos statusas yra nepakitęs, o pati opozicijos lyderė oficialiai nėra įvardinta Baltarusijos prezidente, tik pažymima, kad parlamentas pripažįsta baltarusių valią.

VDU politologas ir istorikas teigia, kad pastebimų pokyčių Baltarusijos visuomenėje ar valdžioje šie ES sprendimai tikrai neatneš.

„Manau, kad A.Lukašenka Baltarusijoje kiek sugebėjo nuslopinti įtampą. Nenustebčiau, jei jis poste išsilaikys iki savo kadencijos pabaigos“, – tikino Š.Liekis.