Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už Jungtinės Karalystės išstojimo sutarties įgyvendinimo priežiūrą, vėliau ketvirtadienį turėtų surengti skubų susitikimą su britų kolega Michaelu Gove'u.
Bet jeigu šis „neeilinis susitikimas“ neišsklaidys Briuselio būgštavimų dėl Britanijos vidaus rinkos įstatymo projekto, ES gali imtis veiksmų: pasinaudoti išstojimo sutartyje numatytu ginčų sprendimo mechanizmu ir sudaryti arbitrų kolegiją arba kreiptis į ETT.
„Pagal Išstojimo sutartį, įsipareigojimų nevykdymas gali atverti kelią [imtis] teisės gynimo priemonių“, – sakoma ES ambasadorių paruoštame projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Jei įstatymo projektas bus priimtas (koks yra siūlomas), Komisija gali prieš JK inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl sąžiningumo principo pažeidimo“, – sakoma jame.
„Pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimas būdų pateisinamas netgi dar nepriėmus šio įstatymo projekto“, – nurodoma dokumento projekte.
Jame taip pat sakoma, kad egzistuoja nedidelė tikimybė pradėti bylą iki metų pabaigos, kai Britanija paliks ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą.
Tačiau Išstojimo sutartis numato bylinėjimosi galimybę įtariamo sutarties pažeidimo per pereinamąjį laikotarpį atveju net ketverius metus po Jungtinės Karalystės išstojimo iš bloko.
Jeigu teismas priimtų Londonui nepalankų sprendimą, ETT galėtų skirti „vienkartinę piniginę išmoką arba baudą“, jeigu Jungtinė Karalystė ir toliau nesilaikys įstatymo.
Net jeigu šį ginčą nagrinės arbitrų kolegija, ji turės galią skirti finansinių sankcijų, o Briuselis gali įgyti teisę sustabdyti savo įsipareigojimų, numatytų Išstojimo sutartyje, vykdymą.
