Po tris savaitgalius Minske vykusių didžiulių protestų prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais, 66 metų diktatorius susiduria su didžiausiu per visą savo valdymą iššūkiu.
A. Lukašenka pasiskelbė didžiule persvara laimėjęs rinkimus, tačiau jo pagrindinė varžovė, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja sako esanti tikroji jų nugalėtoja.
Anksčiau A. Lukašenka du kartus surengė panašius referendumus ir prastūmė pakeitimus, sustiprinusius prezidento vaidmenį.
Pirmadienį jis pripažino šalies „šiek tiek autoritarinę sistemą“.
Rusija rėmė konstitucines reformas kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra artima Maskvos sąjungininkė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos mėnesį pats prastūmė reformas, sudarančias sąlygas jam dirbti dar daugiau kadencijų.
A. Lukašenkos pirmadienio pasiūlymai yra susiję pirmiausia su teismų reformomis. Jis atmetė opozicijos raginimus grįžti prie šalies 1994 metų konstitucijos, kuri vėliau buvo modifikuota, suteikiant prezidentui daugiau įgaliojimų.
A. Lukašenka stengėsi menkinti protestų judėjimą ir vaizduoti save kaip lyderį, išlaikantį kontrolę ir tvarką.
Tačiau jis atrodė vis labiau izoliuotas – prieš A. Lukašenką protestavo net darbininkai, kuriuos jis laikė ištikimais šalininkais – ir į savo oficialią rezidenciją sraigtasparniu skrido vilkėdamas neperšaunamą liemenę.
Susitikęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku A. Lukašenka sakė, jog ekspertai aptarinėja pakeitimus, įskaitant didesnį teismų nepriklausomumą, nors, jo nuomone, to nereikia.
„Esu pasirengęs su bet kuo ginčytis, kad nepriklausomiausias teismas yra Baltarusijoje. Niekas neturėtų juoktis“, – pareiškė jis.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad sistema turi dirbti „nesusieta su asmenybėmis, įskaitant Lukašenką“.
Jis sakė, kad visuomenės nariai galėtų „pareikšti savo nuomonę: kas jiems patinka, kas ne“, ir teigė, jog „tie, kas šaukia esą už permainas“, yra mažuma.
1994 metais demokratiškai išrinktas A. Lukašenka 1996-aisiais surengė referendumą dėl reformų, taip pat ir konstitucinių.
Tarp jų buvo didesni prezidento įgaliojimai skirti teisėjus, tarp jų Konstitucinio Teismo pirmininką.
2004 metais buvo surengtas prieštaringai vertinamas konstitucinis referendumas, sudaręs sąlygas prezidentui dirbti tris kadencijas, o ne dvi kaip anksčiau.
Pasak A. Lukašenkos, grįžimas prie 1994 metų konstitucijos, kaip nori opozicija, nestumtų šalies į priekį.
