Prieš savaitę visą pasaulį apskriejo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A.Lukašenka ir jo sūnus eina apsirengę karine uniforma ir nešasi automatinį ginklą. Pirmiausiai šis video buvo publikuotas programėlės „Telegram“ kanale „Pul Pervogo“.
Dauguma žiniasklaidos kanalų dabar remiasi šiuo kanalu bandydami suprasti A.Lukašenkos požiūrį ir veiksmus beprecedentės politinės krizės Baltarusijoje metu.
Kiekvienas Baltarusijos korespondentas, kalbėjęs su leidiniu „Meduza“, išreiškė požiūrį, kad būtent 36-erių N.Eismont yra atsakinga už tai, kas publikuojama „Pul Pervogo“.
„Diktatūra yra mūsų prekės ženklas“, – taip savo požiūrį į A.Lukašenkos įvaizdį apibūdino N.Eismont. Kalbėdamasi su Baltarusijos valstybine televizija ji nuoširdžiai gynė autoritarizmą.
„Aš nežinau, ar jūs susitiksite su manimi, bet šiandien žodis „diktatūra“ pradeda įgauti teigiamą prasmę. Mes matome, kas vyksta pasaulyje. Mes matome chaosą ir suirutę.
Galbūt tai, ką aš pasakysiu, yra paradoksalu ir nustebins, tačiau kartais man atrodo, kad labai greitai pasaulyje diktatūrų norės visi. Būtent todėl, kad kai šiandien galvojame apie diktatūrą, mes įsivaizduojame discipliną ir visiškai normalų, ramų gyvenimą“, – sakė moteris.
Akivaizdu, kad A.Lukašenka net nesijaudina, kai jis yra vadinamas autoritaru. Šių metų vasarį vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo metu jis juokavo, kad Baltarusijos diktatūra „skiriasi tuo, kad savaitgalį visi ilsisi, tačiau prezidentas dirba“.
Kai birželį įvykus didelei avarijai buvo sutrikdytas Minsko vandens tiekimas, A.Lukašenka sučirpė: „Diktatūra yra blogai, tačiau ji gera tada, kai išsprendžia milžinišką problemą pernakt“.
Tokie pasisakymai apie autoritarimą yra komunikacijos strategijos, sukurtos N.Eismont, dalis. Ji supranta, kad viskas, kas pasakoma, yra nuodugniai nagrinėjama.
Nors lengva to nepastebėti vaizdo įrašuose, kuriuose A.Lukašenka matomas žengiantis šalies sostine ir dėkojantis pareigūnams, tačiau jo atstovė spaudai sako, kad jam iš tiesų nepatinka darbas, susijęs su ryšiais su visuomene.
Ji sako, kad jai labai pasisekė: A.Lukašenka buvo toks lyderis, kuriam nereikia kurti, ką publikuoti.
„Tik vienetai gali įsivaizduoti, kiek idėjų yra sugalvotos paties prezidento“, – tikino N.Eismont. Anot jos, A.Lukašenka gali ir pats savimi pasirūpinti.
Politikos analistas Artiomas Šraibmanas teigia, kad iš dalies tai yra tiesa – A.Lukašenkai nereikia atstovo spaudai. Buvęs prezidentas pabrėžia savo atvirumą bei tai, kad jis taip pat žino net apie asmeninį žurnalistų, pranešinėjančių apie jo administraciją, gyvenimą.
Praėjusį mėnesį valstybinės televizijos Nacionalinė valstybės televizijos ir radijo kompanijos išleistame dokumentiniame filme yra ne viena scena, kurioje A.Lukašenka oficialių renginių metų kreipiasi į žurnalistus ir sveikina juos atšventus vestuves ar neseniai susilaukus vaiko.
A.Lukašenka taip pat daugiau nei 10 metų neturėjo atstovo spaudai. Anksčiau šioje pozicijoje dirbusi Natalia Petkevič darbą paliko 2003 metais ir tapo prezidento štabo viršininko pavaduotoja, o po to – pirmoji pavaduotoja atsakinga už valstybės ideologiją ir žiniasklaidą.
Diktatoriaus štabe visada veikdavo spaudos tarnyba, tačiau ji daugiausia atlikdavo technines ir logistines užduotis. Su šiais žmonėmis jis susitikdavo du ar tris kartus per metus.
Atstovo spaudai jam nereikėjo iki 2014 metų, kai N.Petkevič iš valdžios pasitraukė visai ir ištekėjo už Baltarusijos atstovo JT.
„Jam reikėjo žmogaus, kuriam galėtų patikėti savo žiniasklaidos norus – tam tikro perdavėjo“, – teigė šaltiniai. Įvairūs vyrai šiek tiek vadovaudavo spaudos tarnybai, tačiau A.Lukašenko norėjo asmens, su kuriuo galėtų dirbti tiesiogiai ir nuolatos.
Šaltiniai sako, kad be viso to, jis norėjo, kad jam dirbtų moteris. „Jis nepasitiki vyrais“, – sakė šaltinis. Dauguma vis tiek nustebo, kad A.Lukašenka kaip atstovę spaudai pasisamdė televizijos žinių vedėją.
N.Eismont sako, kad darbo pasiūlymas jai buvo netikėtas, o atsakomybė ją gąsdino.
Tapus atstove spaudai N.Eismont buvo patikėta koordinuoti valstybinę žiniasklaidą, tvarkyti A.Lukašenkos įvaizdį bei prezidentui rengti naujienų santraukas ir kalbų temas.
Pastarasis turinys yra kuriamas kartu su uždara ekspertų grupe bei perfiltruojamas A.Lukašenkos administracijos.
Tapusi jo padėjėja, N.Eismont ėmė nuolat A.Lukašenką lydėti į visus didžiuosius renginius bei prisijungdavo prie sporto ir derliaus nuėmimo renginių.
„Jei man būtų prieš penkerius metus pasakę, kad aš dabar galėsiu kirsti medžius, pjauti žolę, slidinėti ir važinėtis riedučiais, nebūčiau patikėjusi“, – kalbėjo N.Eismont.
Šaltinis pasakoja, kad žiniasklaidos vadovai, ministrai ir visi kiti įtakingi asmenys jos reikalavimus vykdė neklausinėdami. Niekas nedrįso klausti, ar reikalavimai yra jos, ar A.Lukašenkos idėja.
„Iš pradžių N.Eismont buvo nedrąsi arba apsimetė tokia. Tačiau ji gana greit prisitaikė ir tapo visaverte prezidentinės šeimos nare“, – sakė su A.Lukašenkos aplinka pažįstamas šaltinis.
Kitas šaltinis teigia, kad atstovė spaudai yra įsitikinusi, jog jos pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad A.Lukašenka būtų laimingas.
„Jie sukūrė iliuziją, kad visi jį myli ir viskas yra gerai, – tikina šaltinis. – Tačiau ir pats A.Lukašenka nesipriešina dėl to, kad yra atitolęs nuo realybės.“
Politikos analitikas A.Šraibmanas sutinka, kad N.Eismont daro didelę įtaką A.Lukašenkos naratyvui.
N.Esmont taip pat nesutaria su A.Lukašenkos sūnumi Nikolajumi – tą viešai pripažino ir pats diktatorius. Praėjusiais metais interviu metu jis papasakojo, kad jo sūnus kritikuoja atstovės spaudai darbą.
Prieš dveus metus A.Lukašenka N.Eismont pavadino jos sūnaus „didžiausiu priešu“ ir paaiškino, kad Nikolajus gana dažnai nemėgsta to, kaip jis rodomas žiniasklaidoje.
Parengta pagal „Meduza“ inf.
