Naruhito pažadėjo apmąstyti karo įvykius ir išreiškė viltį, kad tokia tragedija pasaulyje niekada nepasikartos. Tačiau premjeras Shinzo Abe, padėkojęs už japonų, netekusių gyvybių per karą, pasiaukojimą, neišsakė jokio atsiprašymo ir niekaip nepaminėjo Japonijos kaimynių patirtų kančių.
„Žvelgdamas į mūsų praeitį ir jausdamas gilią atgailą nuoširdžiai tikiuosi, kad karo baisumai niekada nebebus pakartoti“, – savo trumpoje kalboje sakė Naruhito per ceremoniją Tokijuje, žyminčią 1945 metų rugpjūčio 15-ąją įvykusią Japonijos kapituliaciją.
Pasiruošimus šiam renginiui temdė nuogąstavimai dėl COVID-19 pandemijos ir apgailestavimai, kad prisiminimai apie karą blėsta, liekant vis mažiau to meto kartos atstovų. Praeitais metais atminimo ceremonijoje buvo 6,2 tūkst. dalyvių, o šiemet žuvusiuosius tylos minute pagerbė apie 500 susirinkusiųjų. Dalyviai privalėjo dėvėti kaukes, o valstybės himnas „Kimigayo“ nebuvo giedamas.
Naruhito pažadėjo vadovautis savo tėvo Akihito pavyzdžiu. Pastarasi per 30 metų trukusį valdymą dėjo nuoširdžias pastangas užtikrinti susitaikymą po karo, kurio metu buvo kaunamasi dabartinio imperatoriaus senelio Hirohito vardu.
Daugelio nuomone, Sh. Abe nuo savo atėjimo į valdžią 2012 metų gruodį vis labiau stengėsi nustumti Japonijos brutalią praeitį į tolimąjį planą. Premjeras per rugpjūčio 15-osios ceremonijas nėra pripažinęs karo metais Japonijos vykdytų žiaurumų, nors tokia tradicija tęsėsi beveik 20 metų, kai 1995 metais atsiprašymą išsakė tuometis lyderis socialistas Tomiichi Murayama.
Sh. Abe savo kalboje, daugiausiai orientuotoje į Japonijos vidaus reikalus, sakė, kad dabartinė taika yra sukurta žuvusiųjų per karą pasiaukojimu. Jis pažadėjo, kad Japonija prisimins istorijos pamokas ir niekada neleis pasikartoti karo nuniokojimui. Premjeras priminė Japonijos ir jos žmonių per karą patirtą žalą, įskaitant JAV įvykdytus Hirošimos ir Nagasakio atominius bombardavimus, pražūtingą Tokijo bombardavimą padegamosiomis bombomis ir nuožmius mūšius Okinavoje.
Vyriausybės vadovas pažadėjo, kad Japonija atliks svarbesnį vaidmenį sprendžiant pasaulio problemas. Užsibrėžęs paversti Japoniją „gražia“ ir „normalia“ valstybe, Sh. Abe nuolat stengėsi atsiriboti nuo nepatogios karo metų istorijos ir stiprinti šalies kariuomenę, išplečiant Japonijos pokario pacifistinės konstitucijos interpretaciją. Be kita ko, Tokijas stengėsi susikurti didesnius priešraketinės gynybos pajėgumus, didėjant Šiaurės Korėjos ir Kinijos karinei grėsmei.
„Prisimindamas tas dienas tvirtai jaučiu, kad mums nederėjo kariauti“, – sakė 93 metų Shoji Nagaya, atvykęs iš šiaurinės Hokaido salos paminėti savo brolio, mirusio nuo ligos tarnybos Kinijoje metu.
„Tačiau šiandienos politikų požiūris, regis, kitoks negu mūsų, ir iš tikrųjų viliuosi, kad jie nežengs klaidinga kryptimi“, – pridūrė vyras.
Sh. Abe nenuvyko į Tokijuje esančią kontroversišką Jasukunio šventyklą, skirtą visiems per karus žuvusiems japonams, įskaitant kai kuriuos nuteistus karo nusikaltėlius, pagerbti. Premjeras tradiciškai pasiuntė religinę auką, nenorėdamas savo apsilankymu pykdyti Kinijos ir Pietų Korėjos, laikančios šią šventyklą Japonijos militarizmo simboliu.
Vis dėlto keturi Sh. Abe kabineto nariai apsilankė Jasukunio šventykloje ir tapo pirmaisiais per pastaruosius ketverius metus tai padariusiais kabineto nariais. Tarp jų buvo aplinkos ministras Shinjiro Koizumi, kurio tėvas buvęs premjeras Junichiro Koizumi ne kartą lankydavosi Jasukunyje įvairiomis progomis.
„Mes sprendžiame, kaip norime pagerbti žuvusius per karą. Tai neturėtų būti diplomatinė problema“, – po pamaldų šventykloje žurnalistams sakė ultrakonservatyvių pažiūrų vidaus reikalų ministras Sanae Takaichi, istorinės praeities klausimus vertinantis panašiai kaip Sh. Abe.
