Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Rusija pažadėjo visokeriopą pagalbą užtikrinant šalies saugumą karinės grėsmės atveju, įskaitant NATO pajėgų stiprinimą Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Kalbant apie karinę dedamąją, turime sutartį su Rusijos Federacija sąjunginės valstybės ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties) pagrindu. Ši sutartis tinkama kaip tik tokiems momentams“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Prezidentas pridūrė, kad anksčiau šeštadienį kalbėdamasis telefonu su V. Putino užsitikrino Kremliaus palaikymą, Baltarusijoje tvyrant didelei įtampai ir tęsiantis opozicijos demonstracijoms po praeitą savaitgalį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų.

„Ir mes su juo susitarėme: mūsų pačiu pirmuoju prašymu bus suteikta visokeriopa pagalba užtikrinant Baltarusijos Respublikos saugumą“, – pabrėžė A. Lukašenka.

Jis atkreipė dėmesį, kad kaimyninėje Lenkijoje ir Lietuvoje stiprinami kariniai pajėgumai ir rengiamos NATO karinės pratybos.

„Mane labiau neramina padėtis, šiuo metu besivystanti mūsų kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje ir Lietuvoje. Ten, kaip žinia, vyksta NATO pajėgų karinės pratybos. Tai irgi būtų nieko tokio, bet šiose teritorijose vyksta eskalavimas ir ginkluotojo komponento didinimas. Šito nematyti, ramiai tai stebėti, suprantama, negalime. Ir kai ryte kalbėjausi su Generalinio štabo viršininku ir klausiausi jo ataskaitos, pastebėjau: mūsų kariškius neramina ta pati problema“, – sakė A. Lukašenka.

L. Linkevičius: A. Lukašenkos kreipimasis į V. Putiną demaskuoja visą jo propagandą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis pagalbos į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną demaskuoja visą iki šiol buvusią jo propagandą.

„Tai demaskuoja visą propagandą ir akių dūmimą, kuris buvo iki šiol. Metas būtų pažvelgti realybei į akis“, – BNS šeštadienį sakė ministras.

Jo teigimu, A. Lukašenkos retorika žemina permainų reikalaujančius žmones.

„Tai yra tos valstybės piliečiai, o ne kažkas kažkieno manipuliuojama, reikėtų nustoti juos įžeidinėti vadinant bedarbiais ar nežinančiais ko nori, žeminti, rodant, kad jie neverti ne tik pagarbos, bet ir dėmesio. Tai ėjimas į aklavietę, kur gali būti pasekmės ne tik asmeninės, bet ir šaliai“, – pridūrė L. Linkevičius.

Tiek kalbėdamas su BNS, tiek įraše tviteryje jis A. Lukašenką pavadino „buvusiu Baltarusijos prezidentu“.

„Nors ir buvęs vadovas, bet vis tiek turėtų atsakomybę jausti“, – sakė L. Linkevičius.

Baltarusijoje tęsiantis protestams prieš rinkimų rezultatų klastojimą ir milicijos smurtą, A. Lukašenka šeštadienį kreipėsi pagalbos į V. Putiną ir pareiškė, esą įvykiuose stebimas „įsikišimas iš išorės“.

Protestai tęsiasi toliau

Minske ir kituose Baltarusijos miestuose penktadienį vykusios protesto akcijos baigėsi prieš vidurnaktį be susirėmimų su milicija ir protestuotojų areštų.

Dideli protestai Baltarusiją krečia nuo praeitą sekmadienį įvykusių, anot opozicijos, suklastotų prezidento rinkimų, per kuriuos šeštai kadencijai buvo perrinktas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Milicija prieš protestuotojus naudojo vandens patrankas, gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas.

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti ir du žuvo.

Penktadienį prieš ankstesnius teisėsaugos veiksmus protestavo medicinos darbuotojai, rikiavęsi į gyvąsias grandines prie savo darboviečių.

Prie Baltarusijos valstybinės filharmonijos pastato buvo susirinkę muzikantai ir mokytojai. Prie jų akcijos dieną buvo buvo prisijungę kandidatas į prezidentus Andrejus Dmitrijevas bei kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė ir prie rinkimų neprileisto Viktaro Babarykos štabo vadovė Maryja Kalesnikava.

Kaip ir ketvirtadienį, Minsko centre eitynes surengė protestuojančios moterys, žygiavusios Nepriklausomybės prospektu.

Prie taikių protestų prisidėjo visų Minsko taksi tarnybų vairuotojai.

Taikius protesto mitingus penktadienį rengė virtinės šalies pramonės įmonių darbuotojai. Protestavo trąšų įmonės „Belaruskalij“, Minsko traktorių gamyklos, Minsko automobilių gamyklos, Minsko ratinių vilkikų gamyklos, Navapolocko naftos perdirbimo įmonės „Naftan“, Gardino azoto trąšų gamyklos „Grodna Azot“, Minsko metropoliteno, Aukštųjų technologijų parko ir kitų įmonių darbuotojai. Demonstrantai reikalavo, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, paleisti visi per protesto akcijas sulaikyti žmonės ir politiniai kaliniai, taip pat kad teisėsauga nebenaudotų smurto.

Virtinėje miestų, įskaitant Brestą ir Gardiną, protestuotojai savo reikalavimus išsakė su jais susitikusiems merams, bet Minsko administracijos vadovas Anatolis Sivakas su demonstrantais nesusitiko.

Penktadienį vakare apie 2,5–5 tūkst. demonstrantų, kurių didelę dalį sudarė Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, susirinko prie Vyriausybės rūmų. Milicija protestuotojų nesiėmė vaikyti, o po 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku minia išsiskirstė.

Aliaksandrui Lukašenkai lojali CRK penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.

Komisijos tvirtinimu, A. Dmitrijevas gavo 1,21 proc., Hana Kanapatskaja – 1,68 proc., o Siarhejus Čeračenas – 1,14 proc. balsų. Prieš visus kandidatus esą balsavo 4,59 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 84,28 proc., teigia CRK.

Posėdis faktiškai vyko slapta: apie jį nebuvo skelbiama, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų, nevyko posėdžio vaizdo transliacija.

Šalies valdžios ir saugumo agentūrų veiksmai malšinant po rinkimų kilusius protestus sulaukė aštrios kritikos iš Europos Sąjungos ir JAV pareigūnų.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis penktadienį paskelbė, kad Bendrija nepripažįsta oficialių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir pradeda darbą rengiant sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidė demokratinius principus.

„Baltarusija: ES nesutinka su rinkimų rezultatais. Prasideda darbas siekiant nubausti asmenis, atsakingus už smurtą ir falsifikavimą“, – parašė jis tviteryje penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.

Vaizdo ryšiu buvo surengtas neeilinis ES užsienio reikalų tarybos posėdis, kurio vienas iš pagrindinių klausimų buvo padėtis Baltarusijoje ir galimos sankcijos „kaltiesiems dėl smurto ir falsifikavimo“.