Viskas pagal scenarijų, kurį buvo galima nuspėti iš anksto. Baltarusijos piliečiai balsavo rinkimuose, valdžia klastojo rezultatus, piliečiai išėjo į gatves, saugumo tarnybos panaudojo jėgą, o A.Lukašenka laimėjo dar vienus rinkimus ir pažadėjo sutriuškinti visus, kurie stos skersai kelio.
Bet prieigos prie interneto ribojimas nesutrukdė žmonėms susirinkti į protestus, kurie yra laikomi didžiausiais šalies istorijoje.
Nors pareigūnai per pirmasias dvi protestų naktis visoje šalyje sulaikė šimtus žmonių, protestus ketinama organizuoti ir toliau. Skelbiama, kad per pirmadienį vykusius protestus žuvo vienas protestuotojas.
Klausimas, ar nepatenkintai opozicijai pavyks nuversti 26 metus šalį valdantį diktatorių, kuris žino vienintelę kalbą – smurto.
Bet ir tautos pasitikėjimo netekusio A.Lukašenkos ateityje laukia labai sunkios dienos.
Valdžia klastojo rezultatus
80,23 proc. – tokia dalis žmonių, anot preliminarių oficialių rezultatų, balsavo už 65-erių A.Lukašenką. Pagrindinė jo oponentė 37 metų Sviatlana Cichanouskaja surinko 9,9 proc. balsų, tačiau atsisako pripažinti pralaimėjimą.
Kiti trys kandidatai nesurinko nė 2 proc. rinkėjų palaikymo, o 6 proc. žmonių balsavo prieš visus kandidatus.
Nepriklausomi stebėtojai surengė užsienyje gyvenančių baltarusių apklausą. Ji parodė, kad absoliuti dauguma žmonių savo balsą atidavė S.Cichanouskajai. Daugybė žmonių ambasadose net nespėjo atiduoti savo balso, nes tam padaryti jiems buvo sudaryta papildomų kliūčių.
Keliose apylinkėse Baltarusijoje aktyvumas viršijo 100 proc. – tokie akivaizdūs balsų klastojimo nesusipratimai išėjo sudėjus išpūstą iš anksto balsavusių rinkėjų procentą ir rinkimų dieną balsavusių žmonių skaičius.
Tačiau rinkimus stebinti organizacija „Honest People“ paskelbė gavusi informaciją iš sąžiningai balsus skaičiavusių rinkimų komisijų darbą stebėjusių žmonių.
S.Cichanouskaja laimėjo daugumoje apylinkių, kurių informaciją gavo „Honest People“. Kai kuriose iš jų už opozicijos veidą balsą atidavė 75, 80 ar net 91 proc. žmonių.
Tai įrodo ir nuotraukos iš daugybės apylinkių, kuriomis pasidalijo naujienų portalas tut.by.
Balsavimo dėžės buvo pilnos kaip armonikėlė sulankstytų biuletenių.
Visi už S.Cichanouskają balsavę asmenys buvo susitarę savo biuletenį perlenkti 4–6 kartus.
Nepabūgo pralieti kraujo
Minske ir kituose miestuose protestai prasidėjo tik uždarius balsavimo apygardas ir valdžios atstovams paskelbus apklausos po rinkimų rezultatus. Ji parodė, kad rinkimus triuškinančia persvara ir vėl turi laimėti dabartinis prezidentas.
Tūkstančiai žmonių susirinko Minsko centre į taikų protestą ir pradėjo reikalauti pokyčių.
Tačiau naktis buvo nerami. Pareigūnai naudojo gumines kulkas, garsines bei ašarinių dujų granatas ir vandens patrankas.
Į minią įsirėžė kaliniams transportuoti skirtas policijos automobilis. Nuotraukose buvo užfiksuoti kruvini protestuotojų veidai ir specialiųjų pajėgų smurtas.
„Mes pavargome nuo šio šiurkštumo. Mes pavargome nuo tokių apklausų duomenų, kurie mums yra spjūvis į veidą“, – kalbėjo vienas protestuotojas Minske.
Kitas vyras taip pat tvirtino, jog žmonės yra įžeisti valdžios paskelbtų rinkimų rezultatų, kurie prieštarauja realybei.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo sužeista apie 100 žmonių, sulaikyta apie 3 tūkst. protestuotojų, nors žmogaus teisių gynėjai skelbė tik apie 200 sulaikytųjų.
Vakar protestų metu žuvo vienas žmogus.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija praneša, kad per pirmadienio vakarą įvykusius susirėmimus nukentėjo apie 100 žmonių: 39 teisėsaugos pareigūnai ir daugiau nei 50 civilių. Už dalyvavimą nesankcionuotose akcijose išvakarėse buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių, iš jų apie tūkstantį – Minske.
Anksčiau režimas mažino represijų mastą, o dabar didina, kad parodytų savo svarbą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog situacija buvo panaši į praėjusius protestus prieš A.Lukašenkos režimą.
„Lyginant su praėjusiais kartais, netikėta tai, kad žmonės protestavo ir regionuose. Žmonės ir mažesniuose miesteliuose ėjo į gatves ir stojo prieš specialiąsias pajėgas“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Kai kuriuose miestuose specialiosios pajėgos net nenaudojo jėgos ir nuleido skydus, taip parodydamos, kad nesiruošia kovoti su paprastais žmonėmis.
Tokios krizės dar nebuvo
Ekspertai tvirtina, kad tai didžiausia krizė A.Lukašenkos valdymo istorijoje.
Žmonės nėra patenkinti jo veiksmais bandant suvaldyti koronaviruso krizę ir išgelbėti žlungančią ekonomiką.
Prieš rinkimus jis ėmėsi represijų prieš opozicijos kandidatus, o Maskvą kaltino bandymais destabilizuoti situaciją šalyje pasiunčiant į Minską karinės grupuotės „Wagner“ narius.
Tačiau po balsavimo kaltinimai į Maskvos pusę nebeskriejo.
„Nieko nėra žinoma. Buvo pasirodę žinučių, jog A.Lukašenka susiskambino su Vladimiru Putinu ir kažką susitarė, tačiau informacijos trūksta.
Rusijos veiksnys tuo metu buvo naudojamas kaip siekis pateisinti būsimą jėgos naudojimą prieš žmones. Mano supratimu, Rusijos kišimasis dabar yra stumiamas į šoną.
Jėga jau panaudota, o didesnis susipriešinimas su Rusija nereikalingas“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Rusijos lyderis buvo vienas pirmųjų, pasveikinusių A.Lukašenką iškovojus šeštąją kadenciją.
Jis pareiškė viltį, kad glaudus abiejų šalių bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje.
Save paskelbė prezidente
Pats A.Lukašenka, po rinkimų apsilankęs Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje, tvirtino, kad šalies politika turi būti sutelkta į žmones.
Protestuotojams ir opozicijai prezidentas negailėjo karčių žodžių, juos vadino „avelėmis, kurias kontroliuoja Lenkija, Čekija, Jungtinė Karalystė“.
Opozicijos veidu tapusi S.Cichanouskaja po rinkimų kurį laiką slapstėsi, nes prieš rinkimus buvo suimtas ne vienas jos štabo narys, bet pirmadienį pasirodė viešumoje ir paskelbė, kad laiko save rinkimų nugalėtoja.
„Rinkėjai priėmė sprendimą, tačiau valdžia mūsų neišgirdo ir nusigręžė nuo žmonių. Aš laikau save šių rinkimų nugalėtoja“, – kalbėjo S.Cichanovskaja.
A.Lukašenka iš tokių pareiškimų tik pasišaipė.
„Tai reiškia, kad A.Lukašenka, esantis valdžios viršuje, vadovaujantis valstybei, surinkęs per 80 proc. balsų, turi savo noru atiduoti jiems valdžią. Komandos jiems (opozicijai. – Red.) ateina iš užsienio“, – ironiškai kalbėjo Baltarusijos prezidentas.
Situacija tik aštrės
L.Jonavičius tvirtina, kad neįmanoma numatyti, kas artimiausiu metu dėsis Baltarusijoje.
„Akivaizdu, didžioji dalis žmonių nėra patenkinti A.Lukašenkos valdymu. Tačiau ar jie turi instrumentų kovoti iki galo? Niekas to negali pasakyti. Tai turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę.
Bet kokių atveju, išliks A.Lukašenka valdžioje ar ne, jam valdyti šalį neturint pasitikėjimo bus labai sunku. Tai reiškia, kad matysime vis griežtėjančias kontrolės priemones, vis daugiau prievartos ir visuomenės varžymo. Tai tik dar labiau didins žmonių nepasitenkinimą ir įtampą šalyje“, – pabrėžė Baltarusijos ekspertas.
Aišku viena – režimo laukia sunki ateitis. L.Jonavičius prognozuoja, kad A.Lukašenka ateityje gyvens nuolatinėje baimėje ir įtampoje. Jo išlikimą valdžioje užtikrina tik elito ir saugumo pajėgų palaikymas, bet niekas nežino, kiek tai tęsis.
Galbūt keliuose miestuose prieš žmones nekovoję specialiųjų tarnybų atstovai tik menka išimtis, galbūt jėgos struktūros galiausiai stos į žmonių pusę.
Artimiausiu metu taps aišku, ar Lietuvos pašonėje pribrendo laikas rimtesniems pokyčiams.
Europa kritikuoja situaciją Baltarusijoje
Po rinkimų Baltarusijoje kilę protestai sulaukė ir Europos Sąjungos šalių reakcijos. Lenkija paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje. Lenkų užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius tvirtino, kad Europa turi užkirsti kelią smurto Baltarusijoje plėtrai. Politikas neatmetė papildomų režimui taikomų sankcijų varianto.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda sekmadienį kreipėsi į Baltarusijos valdžią ir ragino ją laikytis demokratijos standartų, gerbti žmogaus teises ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis taip pat tvirtino, kad smurtas prieš protestuotojus nėra išeitis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Baltarusiją tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti tikruosius prezidento rinkimų rezultatus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat pabrėžė, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo sąžiningi, o šalies pilietinė visuomenė jau yra pribrendusi permainoms.
