Kovo 27-oji buvo niūri diena Italijoje – tądien pranešta apie 969 žmonių mirtį nuo COVID-19. Tačiau valstybė atsigavo po milžiniško sukrėtimo ir dabar yra laikoma pavyzdžiu kitoms šalims.

Žmonės aikštėse ar skveruose įsikūrusiuose baruose gurkšnoja mėgstamiausius gėrimus, keliauja atostogauti į svečias šalis ir visomis priemonėmis bando pamiršti koronaviruso košmarą.

Tai skiriasi nuo to vaizdo, kurį išgyveno visos Italijos gyventojai kovo ir balandžio mėnesiais.

Tas laikotarpis buvo itin sudėtingas – žmonės prarado darbus, ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį, o vaikams sunkiai sekėsi prisitaikyti prie mokymosi nuotoliniu būdu.

Bet nepaisant to, kad šalyje sergantieji koronavirusu užkimšo visas ligonines, o mirusiųjų skaičius kasdien pasiekdavo naujus rekordus, italams pavyko išlipti iš sveikatos krizės duobės.

„Žmonės sureagavo į kylančią grėsmę. Turbūt didelį vaidmenį čia suvaidino ir baimė.

Vaizdai, kai į karinius sunkvežimius Bergamo mieste kraunami karstai su mirusiais žmonėmis, buvo žiaurūs, tačiau jie puikiai parodė, su kokia sudėtinga situacija galime susidurti, jei nesiimsime rimtų veiksmų“, – kalbėjo Italijos nacionalinio sveikatos instituto direktorius Gianni Rezza.

Dabar, kai kitose Europos valstybėse vėl daugėja užsikrėtusiųjų ir grįžta įvairūs ribojimai, Italija yra laikoma pavyzdžiu.

Italijos gyventojai į paskelbtas karantino ir saugumo priemones pažvelgė visiškai rimtai, o dabar jaučiasi kur kas ramesni.

Prie to prisidėjo ir šalies pareigūnai, kurie akylai prižiūrėjo, kad žmonės laikytųsi izoliacijos ir karantino reikalavimų.

Birželio 23-iąją Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza patvirtino, kad šalies gyventojų pastangos atsipirko.

„Manau, kad Italijai pavyko ištrūkti iš audros gniaužtų. Kalbu ne tik apie vyriausybę, bet ir apie mūsų šalies gyventojus“, – žurnalistams teigė R.Speranza.

Ministras nesirinko žodžių ir tvirtino, kad tie mėnesiai buvo sudėtingiausi po Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau R.Speranza įspėjo, kad jam nerimą kelia situacija Europoje, kurioje artėjant rudeniui daugėja susirgimų COVID-19.

Italijai kol kas pavyko išvengti antrosios viruso bangos, nors Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje ji jau yra prasidėjusi.

Žurnalistas ir rašytojas Beppe Severgnini teigia, kad žmonėms pavyko mobilizuotis ir pasinaudoti autentiškomis kultūrinėmis tradicijomis, kad kiek įmanoma labiau pažabotų virusą.

„Mes taisyklių nelaužome, kaip kad atrodo kitiems. Ir nors jų laikomės, visada savęs paklausiame, ar tai duos naudos mums ir artimiesiems“, – kalbėjo B.Severgnini.

Nemažai italų itin giria ministro pirmininko Giuseppe Conte veiksmus pandemijos akivaizdoje. Jis yra nepartinis politikas ir karantino laikotarpiu prisiėmė kaltę už tam tikrus sprendimus, kurie buvo kritikuojami viešojoje erdvėje.

Tačiau nemažai gyventojų mano, kad iš pradžių Italijos premjeras gana nerimtai žiūrėjo į viruso grėsmę, o ekspertai sako, kad karantiną šalyje įvesti jis galėjo gerokai anksčiau.

„Stebiuosi politikų drąsa. Jie klausė sveikatos ekspertų, mokslininkų bei sveikatos apsaugos ministro įžvalgų ir paskelbė karantiną“, – kalbėjo Sveikatos instituto vadovas G.Rezza.

Panašu, kad šaliai nereikės antrą kartą skelbti visuotinio karantino, o nemažai pajamų praradę verslai galės kilti į kalną, o ne nuo jo ristis.

„Baimė gali būti savotiška išminties forma. Tai kiek padėjo.

Na, ir mūsų šaliai nevadovauja Donaldas Trumpas, tai irgi prisidėjo prie sėkmingos situacijos“, – juokavo rašytojas B.Severgnini.

Parengta pagal CNN inf.