Antradienį per sprogimą Beirute žuvo mažiausiai 78 žmonės, o daugiau nei 4 tūkstančiai – sužeisti, rašo BBC.
Tragedija prasidėjo nuo ugnies Beiruto uoste, o netrukus sprogimas sudrebino visą miestą, žmonės danguje išvydo grybo pavidalo dūmus.
Libano prezidentas Michelis Aounas jau pirštu rodo į Beiruto uoste šešerius metus laikytą 2,750 t. amonio nitrato. Pasak jo, amonio nitratas nebuvo prižiūrimas saugiai.
M.Aounas sušaukė skubų pasitarimą ir paskelbė, kad šalyje turėtų būti paskelbta dviejų savaičių ekstremalios situacijos padėtis.
Libano prezidentas taip pat paskelbė, kad valdžia nukentėjusiems nuo katastrofos ir miestui skirs 100 milijardų lirų (apie 55.9 mln. eurų).
Antradienį Libanas paskelbė, kad pradėjo tyrimą, skirtą išsiaiškinti sprogimo priežastį. Libano gynybos taryba paskelbė, kad atsakingų laukia „maksimali bausmė“.
Pranešama, kad amonio nitratas Beiruto uoste atsidūrė dar 2013 metais. Jis iš laivo buvo perkeltas į vieną iš uosto angarų.
Didžiulis sprogimas Libane nugriaudėjo šalyje esant itin jautriai situacijai. Libanas turi rimtų problemų dėl koronaviruso, šalį veikia ir ekonominė krizė. Įtampą didina ir tai, kad penktadienį teismas turi paskelbti sprendimą buvusio premjero Rafiki Hariri nužudymo 2005-aisiais byloje.
Įspėjimai dėl saugyklos aidi ilgą laiką
Amonio nitratas pramonėje naudojamas plačiai. Dvi populiariausios medžiagos paskirtys – trąšos ir sprogmenys. Amonio nitratas sąlyčio su ugnimi metu gali sukelti didžiulį sprogimą. Įvykus sprogimui į orą gali patekti toksiškos dujos.
Kadangi amonio nitratas – jautri medžiaga, jos laikymui pritaikytos itin griežtos taisyklės. Viena jų – saugykla privalo būti apsaugota nuo ugnies. Patalpoje negali būti jokių vamzdžių, nuotekų vamzdynų ar kitų kanalų, kuriuose medžiaga galėtų kauptis, o vėliau sukelti papildomų sprogimų grėsmę.
Libano premjeras Hassanas Diabas atskleidė, kad įspėjimai dėl amonio nitrato saugyklės Beiruto uoste aidi dar nuo 2014-ųjų.
Žadama greitu metu atskleisti daugiau faktų apie angarą, kuriame ir buvo laikoma pavojinga medžiaga.
Baiminamasi, kad pritrūks maisto
Po sprogimo Beirute kyla didelis nerimas ir dėl maisto. Sprogimas nuniokojo didžiausią miesto grūdų elevatorių. Pasak įvairių pranešimų, stipriai nuniokotas ir grūdų terminalas. Beiruto uostas atsakingas už 60 procentų šalies importo.
Beiruto uosto grūdų elevatorius – strateginis Libano objektas. Saugykloje laikoma apie 85 procentai šalies javų, pranešė „Mena Commodities“ kompanija.
Manoma, kad sprogimo metu elevatoriuje nebuvo didelio kiekio grūdų. To priežastis – šalies bandymas aprūpinti žmones duona, nes šiuo metu šalis išgyvena sudėtingą finansinę situaciją.
„Dabar uoste sunaikinti visi ten laikyti grūdai. Beiruto uosto nebeliko. Libanas didžiąją dalį maisto importuoja. Jau beveik metus ekonomika sparčiai krenta, skleisdama baimę dėl maisto trūkumo“, – sakė BBC žurnalistas Beirute Rami Ruhayem.
Dėl koronaviruso perpildytose ligoninėse – vaistų ir skiepų trūkumas
„France 24“ žurnalistė Leila Molana-Allan Beirute BBC teigė, kad perpildytos ligoninės „vos susitvarko“ su žmonių srautais. L.Molana-Allan ir pati buvo apžiūrėta ligoninėje dėl „gyvybei nepavojingo“ sužeidimo. Ji teigė, kad per porą valandų medikai sulaukė 300 pacientų.
„Jiems trūko tam tikrų antibiotikų, jie visiškai nebeturėjo skiepų nuo stabligės, kurie privalomi kone kiekvienam, patyrusiam tokio tipo sužeidimus“, – pasakojo žurnalistė.
Pasak jos, šalyje kyla milžiniškas pasipiktinimas, nes sprogimas susijęs su valdžios neįgalumu reaguoti į įspėjimus dėl saugumo taisyklių pažeidimų amonio nitrato saugykloje.
„Kai tik žmonės suprato, kad viskas dėl valdininkų aplaidumo, tarp jų ėmė plisti pyktis. Juk šioje šalyje jau mėnesius vyko protestai dėl valdžios neveiksnumo“, – BBC pasakojo L.Molana-Allan.
Dūmai paskandino miestą
BBC žurnalistas Beirute Rami Ruhayem pasakojo, kad greitosios pagalbos ir ugniagesių automobiliai buvo priversti irtis per spūstis įvykio vietos link.
Iš Šiaurės į Beirutą vedantis kelias buvo nuklotas stiklo šukėmis, o pastatų nuolaužas, betono gabalus nuo kelio stumdė traktoriai.
Žurnalistė Sunniva Rose pasakojo: „Kelionė į Beirutą vakare tapo visišku chaosu. Gatvės buvo nuklotos stiklo šukėmis. Greitosios pagalbos automobiliams buvo sunku pravažiuoti, nes kelyje buvo cemento gabalų, plytų. Uostą greitai apsupo ir uždarė kariuomenė. Dėl dūmų miestas buvo visiškai juodas. Buvo labai sunku vaikščioti ir matyti kruvinus žmones. Mačiau, kaip 86-erių moterį apžiūrinėjo medikas, su vaistinėle atbėgęs iš namų.“