Ukrainos valdžia ir Rusijos kontroliuojami Donbaso separatistai sutarė dėl eilinių paliaubų fronte, tačiau tuo, jog jos bus sėkmingos, atrodo, tiki labai nedaug kas.

Juolab, kad jos buvo tuojau pat pažeistos.

Tuo tarpu Ukrainos kariškiai netgi prognozuoja karinių veiksmų su Rusija paaštrėjimą ir plitimą, nors atviro ir plataus masto tiesioginės Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą galimybę vertina, kaip menkai tikėtiną.

Tai rodo kai kurių Ukrainos Gynybos ministerijos analitikų įžvalgos, su kuriomis susipažino lrytas.lt. Pagal jas, gali paaštrėti padėtis ne tik dabartiniame Donbaso fronte, bet ir atsirasti naujas židinys šalies pietuose, įvykti teroro aktų banga.

Žadėta taika vėl tolsta

Kijevo viršūnės ir pats prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau viltingai kalba apie tai, jog su Rusija ir jos valdomomis Donbaso „liaudies respublikomis“ vis dėlto pavyks susitarti dėl Minsko taikos susitarimų įgyvendinimo.

Tokio susitarimo tikimybė ir toliau atrodo ne tik menka, bet ir kuo toliau, tuo labiau nykstanti.

Rusija pirmiausia ir toliau kategoriškai reikalauja tiesioginių Kijevo derybų su Donecku Luhansku, taip pat – įteisinti Ukrainos konstitucijoje specialią ir išskirtinę šių okupuotų teritorijų autonomiją. Tuomet, pagal Maskvos reikalavimus, Kijevas turi leisti surengti ten „vietos rinkimus“, amnestuoti visus separatistus, o jau po to esą atgaus rytinės Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolę.

Tuo tarpu oficialusis Kijevas ilgai nereiškė aiškios viešos savo pozicijos dėl šių Maskvos reikalavimų kapituliuoti, o tik optimistiškai žadėjo, jog susitarti vis dėlto pavyks ir netgi bus galima jau šį spalį surengti Donbase rinkimus, kurie vyktų kartu su savivaldos rinkimais visoje Ukrainos teritorijoje.

Tai daugelį opozicijos atstovų paskatino įtarti, jog V.Zelenskis ir artimiausia jo aplinka, kuri neoficialiai, tačiau intensyviai derasi su Kremliaus viršūnėmis akis, pasiryžusi sudaryti kokį nors šešėlinį sandėrį.

Vis dėlto, pastaruoju metu Kijevas ėmė kategoriškai kartoti tuos pačius teiginius, kuriuos kartodavo ir buvusioji Ukrainos valdžia, su kuria Maskva buvo nustojusi dėl to kalbėtis – jokių derybų akis į akį su separatistais bei specialių pakeitimų Ukrainos konstitucijoje būti negali, rinkimai Donbase gali įvykti tik pagal Ukrainos įstatymus ir tik po to, kai iš ten bus išvestos visos „užsienio“ ginkluotos formuotės ir technika, o Ukrainai bus atiduota sienos kontrolė.

Tokie Kijevo pareiškimai, žinoma, ne juokais įsiutino Kremlių – iš jo viršūnių ėmė skrieti grasinimai, kad jokių susitikimų aukščiausiu lygiu tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų nebebus, jog ugnis fronte sustiprės, jog V.Zelenskio valdžia „nepateisino vilčių“ ir su jam nebegalima kalbėtis.

Jau atrodė, kad daugiau, nei metus, trunkantys V.Zelenskiio bandymai parodyti savo rinkėjams, kad jis tikrai gali baigti karą Donbase, žlugs ir viskas grįš į prieš tai buvusias vėžes – fronte nieko nauja, išskyrus ugnį, o Rusija ne tik stiprins užimtų teritorijų faktinę inkorporaciją, bet, galbūt, mėgins užimti naujas.

Kita vertus, dabartinės Ukrainos valdžios kritikai visuomet tvirtino, jog V.Zelenskio mėginimai „susitarti“ su Kremliumi – ne tik pigus populizmas, bet ir pavojingas valstybei žaidimas, atitinkantis vieną iš pagrindinių Rusijos tikslų – kuo labiau priešinti ir skaldyti Ukrainos visuomenę.

Pasak kritikų, Ukraina neturi jokio kito kelio, tik kuo giliau apsikasti fronto linijoje, kuo griežčiau ugnimi atsakant į priešo ugnį ir nuolatos raginti Vakarus vieningai stiprinti ir plėsti sankcijas Rusijos režimui, kuris nuo jų toliau silpnėtų fiziškai ir politiškai.

Tačiau šiomis dienomis vadinamoji trišalė kontaktinė grupė dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo paskelbė, jog pasiektas susitarimas dėl „visiško“ ugnies nutraukimo, kuris įsigaliojo nuo šio pirmadienio.

Jo įsigaliojimo išvakarėse įvyko ir telefoninis Rusijos ir Ukrainos prezidentų pokalbis, kurio metu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kartojo, jog Ukraina negali rengti šį rudenį savivaldos rinkimų, nesurengusi jų okupuotose Donbaso dalyse, nes tai neva reikštų, jog Ukraina vienašališkai sulaužo Minsko susitarimus ir pasitraukią iš derybų.

Ministerija ginklų nesudeda

Šis paliaubų susitarimas, žinoma, sukėlė ir kritikos bei pasipiktinimo audrą Ukrainos visuomenės bei kariuomenės viduje.

Pirmiausia, piktinamasi, kam jo reikėjo, jei daugybė iki tol buvusių paliaubų sužlugdavo kone iškart. Juolab, kad ir šios buvo pažeistos, prabėgus vos 20 minučių nuo jų pradžios – Ukrainos kariškiai pranešė, jog į poroje fronto ruožų Rusijos kontroliuojami separatistai atidengė ugnį į juos.

Negana to, išvakarėse, kai fronte tai šen tai ten virė aršios kautynės, separatistai iš pasalos apšaudė karinių medikų būrį, kuriam jie patys leido eiti pasiimti anksčiau sužeisto ukrainiečių kario, taip nužudydami ir vieną karo mediką.

Tačiau Ukrainos valdžia kartoja, jog ir antrą parą įvykę apšaudymai nėra paliaubų pažeidimas, nes yra „nesisteminio pobūdžio“.

Tai vėl pakurstė įtarimus, kad Kijevo viršūnės slapta padarė ar įsipareigojo padaryti kažkokių nuolaidų Maskvai dėl okupuotų teritorijų politinio statuso – jei jau Rusija sutiko pristabdyti ugnį fronte, kuri yra esminė politinio Ukrainos ir jos sąjungininkų Vakaruose spaudimo priemonė.

Bet didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad Ukrainos pajėgoms uždrausta ne tik nedelsiant atsakyti į ugnį, bet ir naudoti žvalgybos priemones, plėsti įtvirtinimus ir apskritai esą neregėtai supančiotos rankos. Negana to, į priekines pozicijas vadovybė atsiuntė specialius „prižiūrėtojus“, jog būtų laikomasi šių nurodymų.

Tiesa, kai kuriai kariškiai, veteranai ir ekspertai teigia, jog kariuomenei tikrai nėra „surištos rankos“ ar „šaudoma į nugarą“, nes jokių ypatingų ir neregėtų suvaržymų iš tiesų nėra.

Kaip ten bebūtų, svarbiausia, žinoma, yra tai, ar toliau judės derybos dėl vadinamosios politinės Minsko susitarimų dalies. Jei ne, tai, Rusija ir separatistai, žinoma, atnaujins ugnį fronte.

Tuo tarpu karinė Ukrainos vadovybė ir Gynybos ministerija, panašu, nesirengia laukti, kuria linkme viskas pasisuks ir rengiasi blogiausiems įvykių raidos scenarijams – bent tai leidžia spėti kai kurios jos ministerijos analitikų prognozės, su kuriomis susipažino lrytas.lt.

Pasak ministerijos analitikų, pagrindinės grėsmės Ukrainai šalia jos ir regione, kurios išliks šią vasarą ir rudenį bus planuojamas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų grupių, turinčių galingą puolimo potencialą dislokavimas netoli Ukrainos pasienio ir jų didinimas okupuotose teritorijose Rytų Ukrainoje ir Kryme, išaugęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinio ir kovinio rengimo priemonių skaičius ir intensyvumas, pirmiausia – per pratybas „Kavkaz-2020“ kurios vyks rugpjūtį ir rugsėjį.

Taip pat – Rusijos apribojimai laivybai Juodojoje ir Azovo jūrose, vystant Rusijos Juodosios jūros laivyno galimybes blokuoti Ukrainos uostus ir Ukrainos karinio jūrų laivyno bazes.

Tikisi daugiau ugnies, bet ne gaisro

Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos, karinė padėtis Ukrainos rytuose gali ne aprimti, o priešingai – paaštrėti. Vienas iš pagrindinių galimų tokios rizikos veiksnių – vandens trūkumas okupuotame Kryme.

„Tai gali priversti Kremlių atlikti ribotą operaciją Chersono regiono pietuose. Tačiau pavojingiausias faktorius yra Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose esančio „Kavkaz-2020“ vadovybės ir kontrolės būrio laikymas prie Ukrainos valstybės sienos, po kurio priedanga priešas gali slaptai dislokuoti galingas kariuomenės grupes, galinčias vykdyti strateginę puolimo operaciją prieš Ukrainą“, – teigia ministerijos analitikai.

Jų teigimu, Kremlius visas šias pajėgas naudoja pirmiausia, kaip demonstraciją, jog jis jas tikrai gali panaudoti „ginti“ savo interesus ir Juodosios jūros regione, ir visoje posovietinėje eedvėje. Papildomo spaudimo Ukrainai priemonė – blogėjanti situacija Donbaso fronte, kuriame, negana to, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija sumažino savo stebėtojų skaičių.

„Neatmetama, kad priešas suaktyvės ir pietų Ukrainoje. Viena iš pagrindinių to priežasčių gali būti Rusijos Federacijos noras išspręsti vandens tiekimo okupuotam pusiasaliui klausimą. Šiuo tikslu priešas gali griebtis hibridinių priemonių, naudodamas prorusiškų vietos jėgų potencialą. Akstinu gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų įvykdyti teroro aktai civilių žmonių susibūrimo vietose, taip pat pramonės ir infrastruktūros objektuose Kryme, atsakomybę perkeliant Ukrainos pusei“, – prognozuoja ministerija.

Ukrainiečių pareigūnai teigia, jog toks antpuolis vyktų iš esmės taip pat, kaip ir Krymo ar dalies Donecko ir Luhansko sričių užgrobimas, kai puolimo operacijoje dalyvavo Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, vietos prorusiškos pajėgos – kazokai, „vietos savigyna“ bei privačios karinės kompanijos, kontroliuojamos Rusijos valdžios. Taip pat, žinoma, „liaudies respublikų“ pajėgos.

Tačiau plataus masto ir atviros Rusijos karinės invazijos į Ukrainą tikimybę ministerija vis dėlto laiko mažiausiai tikėtinu iš visų galimų variantų.