Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušaukė Strateginės plėtros tarybos posėdį. Jo metu 6 metams buvo atidėtas 2018-aisiais priimtų nacionalinių projektų įgyvendinimo terminas.
Šių projektų tikslas – užtikrinti mokslinės, technologinės, socialinės ir ekonominės Rusijos plėtros proveržį, pakelti gyvenimo lygį, sudaryti sąlygas ir galimybes kiekvieno žmogaus saviraiškai ir talentui atskleisti. Taip sakoma oficialiame Rusijos vyriausybės tinklalapyje.
Tokių projektų buvo suplanuota 12, o jų įvykdymo terminas – 2024-ieji. Tais metais baigti valdyti Rusiją turėjo ir V.Putinas.
Dabar Kremliaus vadovui atsirado galimybė pratęsti savo valdymą dar 12 metų. Nauja projektų įgyvendinimo data jis nustatė 2030 metus.
„Reikia vadovautis realijomis“, – pasakė valstybės vadovas.
Realijomis Rusijos žiniasklaida pavadino šalies Audito rūmų tyrimo išvadas, kurios atskleidė, kad planai katastrofiškai atsilieka nuo realios situacijos ir piniginiu, ir įgyvendinimo požiūriu.
Švietimo srities projektams sukirta tik 18 proc. numatyto finansavimo, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo projektams – 10 proc., o keliems kitiems projektams – 8 proc. numatytos sumos. Panaši ir kitų sričių padėtis.
Numatytų tikslų pagal pradinį terminą neįmanoma įgyvendinti dėl dabartinio naftos kainų kritimo ir ekonominių nuostolių, kuriuos sukėlė pandemija.
Kur teks taupyti, kol kas neaišku. Kaip rašo žiniasklaida, daugelio atokių Rusijos regionų gyventojams teks šešerius metus ilgiau laukti prieigos prie plačiajuosčio interneto.
Buvo manoma, kad iki 2024 metų šia paslauga galės naudotis 97 proc. Rusijos namų ūkių.
Atidedamas gyvenamųjų namų statybos augimas iki 120 mln. kv. m per metus, taip pat išlaidų didinimas švietimui, sveikatos apsaugai, demografinei politikai ir kitoms sritims. Dėl konkrečių pataisų vyriausybei pasiūlyta pagalvoti iki rugsėjo.
Bet tuo pat metu televizijos kanalas „Sankt Peterburg“ pranešė, kad trys didžiausios šalies laivų statyklos pradeda vienu metu statyti šešis kovinius laivus.
Dvi daugiatikslio naudojimo fregatas, apginkluotas sparnuotosiomis ir hipergarsinėmis raketomis, du projekto „Jasen“ („Uosis“) atominius povandeninius laivus ir du universalius desantinius laivus – prancūzų sraigtasparnių nešėjų „Mistral“ klasės analogus, bet šiuolaikiškesnius ir talpesnius – kiekviename tilps daugiau nei po tūkstantį desantininkų.
Šių laivų vertė nėra žinoma, bet dar 2011-aisiais laikraštis „Komersant“ rašė, kad kiekvienas projekto „Jasen“ laivas Rusijos gynybos ministerijai kainuos 47 mlrd. rub. Pagal tuometį kursą – apie 1,14 mlrd. eurų.
Nepriklausomas interneto portalas „Voenoje obozrenije“ („Karinė apžvalga“) praneša, kad dabar Rusijos karinis jūrų laivynas turi apie 60 visų klasių povandeninių laivų.
Iki kitų metų pabaigos laivynas gaus aštuonis naujus kovinius vienetus. Tai – žymus technikos atnaujinimas, nes kalbama apie naujus šiuolaikinius laivus, turinčius pranašumą prieš senesnę techniką.
Kartu tai ir lyg dovana šalies laivynui, kuris sekmadienį minėjo Karinio laivyno dieną.
Federalinė informacijos agentūra „Regnum“ rašo, kad 2020-ieji gali būti rekordiniai metai pagal pradėtų statyti laivų ir povandeninių laivų skaičių. Iš viso suplanuota iškart pradėti 22 stambių kovinių, povandeninių ir įvairių aprūpinimo laivų statybą.
„Rusijoje aiškiai pastebimas ne tik stambių kovinių ir povandeninių laivų statybos apimties padidėjimas“, – daro išvadą informacijos agentūra.
Karinio jūrų laivyno parade dalyvavęs V.Putinas paskelbė dar įspūdingesnius skaičius.
Jo teigimu, dar šiemet Rusijos laivyną pasieks 40 naujų laivų.
