Atstovų Rūmuose, kur daugumą turi demokratai, siūlymas priimtas 305 balsais prieš 113, bet jam dar reikia respublikonų kontroliuojamo Senato pritarimo.
Jei Senatas irgi pritars teisės aktui, jį dar turės pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas, griežtai priešinęsis istorinių statulų šalinimui.
Įstatymu numatoma pašalinti JAV Kapitolijuje, kur įsikūręs Kongresas, esančias statulas Konfederacijos laikais savanoriškai tarnavusiems asmenims.
Per 1861–1865 metais vykusį pilietinį karą kelios pietinės valstijos bandė atsiskirti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kad savo teritorijoje galėtų išsaugoti vergovę.
Minimu teisės aktu taip pat norima pašalinti statulas trims vyrams, palaikiusiems vergovę arba baltųjų viršenybę.
Aktyvistai ir daug afroamerikiečių Konfederacijos vėliavas ir paminklus konfederatams laiko rasizmo simboliu, tuo metu kiti, ypač baltaodžiai pietiečiai, mato juos kaip paveldo simbolius.
Praėjusį mėnesį buvo pašalinti JAV Kapitolijuje kaboję paveikslai, kuriuose pavaizduoti keturi įtakingi XIX amžiaus įstatymų leidėjai, tarnavę Konfederacijos laikais.
Tuos vyrus, buvusius Atstovų Rūmų pirmininkus, vaizduojantys paveikslai buvo nuimti dabartinės pirmininkės Nancy Pelosi įsakymu.
Raginimai pašalinti konfederatų statulas dar sustiprėjo po afroamerikiečio George'o Floydo mirties dėl šiurkščių policininkų veiksmų jį areštuojant, išprovokavusios didžiulius protestus prieš rasizmą.
„Mano protėviai pastatė Kapitolijų, bet jame vis dar yra paminklų tiems patiems žmonėms, kurie pavergė mano protėvius“, – sakė Atstovų Rūmų narė Karen Bass , vadovaujanti Kongreso juodaodžių frakcijai.
Šios statulos reiškia „baltųjų viršenybės ir rasizmo priėmimą“, sakė ji.
