Toks sprendimas priimtas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų tvyrant įtampai dėl įvairių klausimų, įskaitant kontroversišką Pekino Honkongui patvirtintą nacionalinio saugumo įstatymą.
„Kinija ragina JAV nedelsiant atšaukti savo neteisingą sprendimą, antraip Kinija tikrai imsis tinkamo ir reikalingo atsako“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas, pridūręs, kad nurodymo uždaryti savo konsulatą Kinija sulaukė antradienį.
„Tai – politinė provokacija, vienašališkai paleista iš JAV pusės, rimtai pažeidžianti tarptautinę teisę... ir dvišalį konsulinį susitarimą tarp Kinijos ir JAV“, – kalbėjo Wang Wenbinas.
Jis pridūrė, kad Pekinas „griežtai smerkia pasipiktinimą keliantį ir nepagrįstą žingsnį, kuris pablogins Kinijos ir JAV santykius“.
JAV valstybės departamentas savo ruožtu trečiadienį paskelbė, kad atstovybė buvo uždaryta, siekiant apsaugoti amerikiečių duomenis.
„Nurodėme uždaryti KLR Generalinį konsulatą Hjustone, siekdami apsaugoti amerikiečių intelektinę nuosavybę ir privačią informaciją“, – kalbėjo Departamento atstovė Morgan Ortagus.
Ji pridūrė, jog pagal Vienos konvenciją šalys „turi pareigą nesikišti į [priimančiosios valstybės] vidaus reikalus“.
Pasak Hjustono žiniasklaidos, į Kinijos konsulato pastatą antradienį buvo iškviesti ugniagesiai ir policija, gavus pranešimų, kad jo kieme deginami dokumentai.
Hjustono policija per tviterį pranešė, kad ten buvo pastebėta dūmų, bet pareigūnams „nebuvo leista įeiti į pastatą“.
Diplomatinis ginčas
Kinijos konsulatas Hjustone, remiantis jo tinklapiu, buvo atidarytas 1979-aisiais, ir tapo pirmąja tokia įstaiga tais metais, kai JAV ir Kinijos Liaudies Respublika užmezgė diplomatinius ryšius.
Svetainėje skelbiama, kad atstovybė aptarnauja aštuonias JAV valstijas, įskaitant Teksasą ir Floridą, ir kad konsulato įregistruotoje teritorijoje gyvena beveik milijonas žmonių.
JAV veikia penki Kinijos konsulatai, taip pat ambasada Vašingtone.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija pastaruoju metu vis labiau spaudžia Pekiną įvairiais klausimais, o neseniai įvedė sankcijas kinų pareigūnams dėl jų politikos Tibeto ir Sindziango atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos smerkia Kinijos elgesį su musulmonų mažumomis Sindziange – tolimųjų vakarų regione, kur, kaip manoma, maždaug milijonas uigūrų ir kitų etninių grupių narių kalinami „perauklėjimo“ stovyklose.
Vašingtonas taip pat atšaukė privilegijuotą santykių su Honkongu statusą, Pekinui parengus šiam miestui naująjį saugumo įstatymą. Amerikiečių vyriausybė teigia, kad šis teisės aktas pažeidžia Honkongui žadėtą autonomiją.
Be to, praėjusią savaitę Vašingtonas oficialiai paskelbė Pekino siekį užvaldyti akvatorijų ir išteklių Pietų Kinijos jūroje neteisėtu, nedviprasmiškai pareikšdamas paramą Pietryčių Azijos valstybių pretenzijoms tame regione.
Vašingtonas taip pat įsiutino Pekiną, kai į „juodąjį“ sąrašą įtraukė telekomunikacijų milžinę „Huawei“ ir paprašė Kanados išduoti šios kompanijos aukšto rango pareigūnę Meng Wanzhou.
M. Pompeo antradienį per vizitą Didžiojoje Britanijoje paragino „visą pasaulį“ priešintis Kinijos įtakai.
