Gaisras, sunaikinęs XVII a. vargonus ir sutrupinęs vitražą Nanto katedroje, prasidėjo trijose skirtingose vietose. Pirmasis įtariamasis padegimu paleistas – jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.

39-erių vyras buvo vienas paskutinių asmenų, apsilankiusių pastate – penktadienio vakarą jis užrakino katedros duris. Tačiau jį apklaususi policija visus įtarimus atmetė.

„Bet koks aiškinimas, kad šis žmogus yra kaltas todėl to, kas įvyko, yra skubotas ir per daug ankstyvas, – sakė prokuroras Pierre'as Sennesas. – Normalu, kad jis buvo apklaustas“.

Maždaug 100 ugniagesių gesino gaisrą, apie kurį buvo pranešta ankstyvą šeštadienio rytą, įsiplieskusį Šv. Petro ir Povilo Katedroje.

Pirminiuose pranešimuose teigiama, kad ugnis kilo trijose skirtingose katedros vietose: prie didžiųjų vargonų, kuriuos pasiglemžė liepsnos, prie mažesnių vargonų, esančių altoriaus kairėje, ir netoli altoriaus. Panašu, kad bent vienas jų kilo šalia elektros skydelio.

Nerasta jokių įrodymų, kad būtų bandyta įsilaužti pro bent vienas iš šešių katedros durų. Detektyvai šiuo metu bando išsiaiškinti, ar gaisras buvo atsitiktinis, ar kilo dėl padegimo.

Didžioji dalis katedros struktūros, pastatytos XV – XIX a., buvo išgelbėta.

Policijos apklaustas vyras yra savanoris darbuotojas, kilęs iš Ruandos ir kuriam apgyvendinimą suteikė vyskupija. Penktadienio vakarą jis užrakino katedrą ir reguliariai padėdavo katedros dvasininkams mišių metu.

„Jis jau buvo pradėjęs savo vizos pratęsimo procesą. Tiesiog neįmanoma, kad jis būtų galėjęs padegti katedrą. Tai buvo vieta, kurią jis dievino“, – pasakojo katedros tarnautojas Jeanas-Charlesas Novwakas.

Katedros klebonas tėvas Hubertas Camponoisas gaisro dieną teigė, kad penktadienio vakarą viskas buvo tvarkoje ir kad „prieš uždarant, kaip ir kiekvieną vakarą, buvo atliktas labai kruopštus patikrinimas“.

Tai nėra pirmas kartas, kai Nanto katedra nukenčia nuo liepsnų. Antrojo pasaulinio karo metu katedra buvo apgadinta bombų, o 1972 metais ant jos stogo kilo didelis gaisras. Manoma, kad dėl jo kaltas buvo darbininko dujinis degiklis. Stogo remontui prireikė 13 metų.

Policijos gaisrų ekspertai atvyko į Nantą šeštadienio vakarą, tačiau jiems reikėjo palaukti ugniagesių patvirtinimo, kad yra saugu, ir leidimo ištirti platformą, kurioje stovėjo vargonai.

Nanto katedros asociacijos prezidentas Martinas Morillonas vargonų netektį apibūdino kaip „tragediją, kuri visus labai nuliūdino“.

Vargonai nebuvo vienintelė netektis. Ugnis taip pat pasiglemžė XIX a. prancūzų dailininko Jeano-Hippolyte'o Flandrino paveikslą.

„Šiandien mes paprasčiausiai negalime patikėti tuo, kas vyksta. Mūsų palikimas dingo, prapuolė dūmuose“, – kalbėjo M.Morillonas.

Ugniagesių brigados viršininkas Laurentas Ferlay tikino, kad katedros stogas išliko nepaliestas.

„Įvykis tikrai nėra toks, kaip Šv. Dievo Motinos katedroje Paryžiuje kilęs gaisras ar ugnis, Nanto katedroje kilusi 1972 metais“, – sakė jis.

Praėjusiais metais Prancūzijoje kilęs gaisras pritraukė viso pasaulio dėmesį. Ugnis beveik sunaikino vieną labiausiai garbinamų paminklų – Paryžiaus katedrą.

Katedrai, šalies sostinėje stovinčiai jau nuo XIII a., buvo padarytas gerokai daugiau žalos: šventovės smailė sugriuvo,taip pat įgriuvo stogas, apgadinti neįkainojami meno kūriniai.

Dėl COVID-19 pandemijos pastato atstatymo darbai buvo sustabdyti, tačiau neseniai jie ir vėl pradėti. Tikimasi, kad katedrą pavyks atstatyti iki 2024 metų.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.