Už A.Dudą balsavo 51 proc., o už jo konkurentą Varšuvos merą R.Trzaskowskį – 49 proc. prie balsadėžių atėjusių Lenkijos rinkėjų. Panašų rezultatą prognozavo ir dauguma išankstinių sociologinių tyrimų.
„Žinant, jog A.Dudos paramai buvo pasitelktas visas valstybės aparatas bei kunigų agitacija, o valstybinė žiniasklaida juodino konkurentą, toks rezultatas labiau simbolizuoja pralaimėjimą nei pergalę“, – pareiškė Varšuvos universiteto politologijos profesorius Tomaszas Slomka.
Kalbėdamas radijuje TOK FM profesorius priminė, jog prieš rinkimus pensininkams ir vaikams buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, dalijami sunkiai įgyvendinami socialinės paramos pažadai, o vidutinį atlyginimą užsimota pakelti iki nerealių 2000 eurų.
Tokios priemonės, anot T.Slomkos, ir įtvirtino A.Dudos pergalę: mat pensininkai ir periferijos gyventojai visada labiausiai palaiko valdančią nacionalistinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP), kuri visokeriopai rėmė A.Dudą.
Dėl pravardės – ne gėda
Žurnalas „Newsweek“ priminė, jog A.Duda prieš 5 metus prezidentu tapo visiškai atsitiktinai, nes jį iškėlusi TTP nesitikėjo pergalės.
Tuomečio prezidento Bronislawo Komorowskio populiarumas siekė 70 proc. ir su juo niekas iš TTP lyderių varžytis nepanoro, nes neturėjo vilčių jį įveikti.
Europarlamentaras, savos tvirtos nuomonės neturintis, bet už B.Komorowskį dvidešimt metų jaunesnis A.Duda pirmai kadencijai buvo iškeltas siekiant parodyti, jog TTP yra jaunatviška ir pažangi partija.
Prieš pat 2015-ųjų rinkimus B.Komorowskio reitingai netikėtai ėmė smukti, nes jį rėmusią Piliečių platformos partiją (PPP) sukompromitavo dviejų padavėjų restorane įrašyti korupciniai jos lyderių pokalbiai.
Netikėtai tapęs šalies prezidentu A.Duda užsitarnavo Šratinuko pravardę, nes aklai pasirašinėjo TTP Seime patvirtintus įstatymus – net jeigu jie reikšdavo demokratijos normų laužymą ir buvo griežtai kritikuojami tarptautinės bendruomenės.
Per susitikimą su savo rinkėjais Zlotoryjos mieste prieš mėnesį A.Duda pareiškė, jog nebijo „būti vadinamas Šratinuku“, nes didžiuojasi tuo, ką TTP nuveikė keldama žmonių gerovę.
Kitoks konkurento požiūris
Šešiomis kalbomis šnekantis, užsienyje mokslus ėjęs R.Trzaskowskis žadėjo vykdyti kitokią – nepriklausomą ir liberalią politiką ir tuo sužavėjo jaunimą bei didmiesčių gyventojus.
Dėl tolerancijos LGBT asmenims kunigų pasmerkto R.Trzaskowskio galimybės religingoje Lenkijoje nuo pat pradžių buvo vadinamos minimaliomis, o pergalė prognozuota A.Dudai, nors šis buvo pašiepiamas tiek dėl buvimo Šratinuku, tiek dėl silpno anglų kalbos mokėjimo.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ teigia, jog šie rinkimai pradžiugino vien tuo, kad balsavo 68 proc. rinkėjų – rekordinis skaičius per pastaruosius 30 metų. Daug žmonių balsuoti atėjo todėl, kad tiek valdantieji, tiek opozicija skelbė, jog tai reikšmingiausi rinkimai po išsivadavimo iš komunizmo.
Suteikė progą pasikeisti
„Rzeczpospolita“ teigimu, rinkimų naktį 25 metų A.Dudos duktė Kinga, dirbanti teisininke Londone, sugėdino ir savo tėvą, ir jį remiančią TTP.
K.Duda, kuri neslepia, jog daugeliu klausimų yra kitokių pažiūrų nei tėvai, pasakė trumpą kalbą paaiškėjus, kad tėvas toliau vadovaus Lenkijai.
Prezidento duktė pareiškė: „Nepriklausomai nuo to, kuo tikime, kokią turime odos spalvą, kokias pažiūras, kokį kandidatą remiame, visi esame lygūs ir visi nusipelnėme pagarbos.“
TTP ir jai atstovaujantis A.Duda pasisako prieš imigrantų priėmimą, LGBT ideologiją, o opoziciją vadino ekskomunistais, tautos priešais, Vakarų parsidavėliais, religijos išdavikais.
Žurnalo „Polityka“ teigimu, per antrą kadenciją visi prezidentai tampa labiau nepriklausomi nuo juos iškėlusių partijų, nes jų paramos ateityje nebeprireiks: lems neapsisprendusių rinkėjų balsai.
Ar A.Duda sugebės ir norės išsivaduoti iš Šratinuko pravardės ir keliaklupsčiavimo prieš J.Kaczynskį bei vyskupus ir vykdyti tautą vienijančią politiką?
„Polityka“ to tikisi ir siūlo suteikti prezidentui progą pasikeisti. Tikimasi, kad pasikeis ir A.Dudos žmona, kuri iki šiol nepareikšdavo nuomonės jokiais moterims ar visai visuomenei svarbiais klausimais.
Valdantieji išlaikė vadeles savo rankose
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto mano, kad bent kelerius artimiausius metus politinis kraštovaizdis Lenkijoje nepasikeis.
Pasak jo, antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas parodė, kad šalis yra susiskaldžiusi į dvi dalis, tokios pat tendencijos matomos ir žiniasklaidoje, o ateityje prieštaros tarp dviejų grupių gali tik dar labiau aštrėti.
„Lenkai turėjo šansą pakeisti, perkrauti politinę sceną valstybėje, tačiau ateinančius trejus metus bus išlaikytas „status quo“, bent jau iki ateinančių savivaldos rinkimų po trejų metų ar parlamento rinkimų 2023 metų rudenį“, – tikino A.Pukšto.
Jis teigė, kad valdančioji konservatorių Teisės ir teisingumo partija dar bent kelerius metus galės mėgautis neribota valdžia.
Politologas mano, kad opozicijos atstovai turės ir toliau tenkintis mažesniųjų vaidmeniu, tačiau šie rinkimai suteikė jiems naują viltį ir naują lyderį, kurio politinis spindesys gali būti raktas į pergales ateities rinkimuose.
