Situacija Baltarusijoje nerimsta. Šalyje toliau tęsiasi protestai, o su opozicija solidarizuojasi ir kitų valstybių piliečiai. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka surado, kas yra kaltas dėl šalyje kilusių problemų.

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka praeityje nekart yra pareiškęs, kad už jo politinių priešų nugaros stovi Vakarų valstybės.

Bet šį kartą paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas lyderis prieš rinkimus pasirinko kitą kelią. Demokratinių valstybių simpatijas jis ruošiasi laimėti dėl kišimosi į rinkimus kaltindamas Rusiją.

26 metus valdžioje esantis ir 6-osios pergalės prezidento rinkimuose siekiantis 65-erių A.Lukašenka susiduria su rimčiausiu iššūkiu per visą valdymo laikotarpį.

Šalyje jau kuris laikas tęsiasi gyvenimo sąlygomis nepatenkintų žmonių protestai, tad Minskas savo propagandos aparatą nukreipė prieš Maskvą, artimiausią savo sąjungininkę ir pagrindinę donorę.

Griežta kritika Rusijai

Ilgus metus A.Lukašenka siekė laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, kad išliktų valdžioje. Penktadienį po susitikimo su verslo sektoriaus atstovais Baltarusijos lyderis pareiškė, kad sulaikius būsimą oponentą rinkimų kovoje Viktorą Babaryką užkirstas kelias revoliucijai kilti.

Prezidentas tiesiogiai nekalbėjo apie Kremlių, tačiau tvirtino, kad „ne tik buvo nuplėštos marionečių kaukės, bet ir atskleisti jas valdę lėlininkai, kurie ramiai sėdi už Baltarusijos ribų“.

Niekam netgi nekilo abejonių, kad A.Lukašenka kalbėjo apie Rusiją.

Du dešimtmečius V.Babaryka vadovavo „Belgazprombank“, kurį valdo Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“. V.Babaryka ir jo sūnus sulaikyti dėl finansinių nusikaltimų.

„Nėra didesnės vertybės už suverenią ir nepriklausomą Baltarusiją“, – pareiškė A.Lukašenka.

Opozicionierius Sergejus Tichanovskis taip pat buvo sulaikytas ir apkaltintas ryšiais su Rusijos oligarchais. Jo namuose pareigūnai rado 900 tūkst. JAV dolerių (802 tūkst. eurų). Pinigus jie sieja su Rusija.

Bando flirtuoti su Vakarais

Politikos apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas tvirtina, kad A.Lukašenka visuomet bando sumenkinti savo politinius oponentus, bet iki šiol visada jie buvo vadinami Vakarų sąmokslininkais.

„Laikai pasikeitė. Dabar Baltarusija bando įtikti Vakarams ištraukdami antirusišką kortą“, – tvirtino A.Šraibmanas.

Baltarusijos diplomatai Europoje jau pradėjo kalbėti, kad opozicijos kandidatų sulaikymai nėra išpuoliai prieš demokratiją, tačiau tai būtinas atsakas į Rusijos kišimąsi.

Šalies santykiai su Vakarais pradėjo keistis vasario mėnesį, kai Minske viešėjo JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. Po šio vizito Baltieji rūmai po daugiau kaip dešimtmečio pertraukos paskyrė pirmąjį ambasadorių Baltarusijoje.

Naftos kainų kritimas irgi paveikė Minsko ir Maskvos santykius. Praeityje mažiausiai 10 proc. Baltarusijos BVP buvo sukuriama Europai parduodant šalyje pagamintus produktus iš rusiškos naftos.

Šiais metais Kremlius už neapdorotą naftą paprašė didesnės sumos, o rafinuotų produktų kainos smuko, dėl to Baltarusija susidūrė su problemomis.

Sulaikymai toliau tęsiasi

A.Lukašenka įsitikinęs, jog gali įtikinti Vakarus, kad Rusija bando kištis į rinkimus, bet šalyje tebesitęsiantys protestai rodo ką kita.

Savaitgalį skirtinguose Baltarusijos miestuose tebevyko tūkstantiniai protestai, kuriuos valdžia vėl vadino „užsienyje suplanuotu perversmu“.

Prezidentas kalbėjo, kad buvo užkirstas kelias „dar vienam Maidanui“, taip darydamas sąsają su 2014 metais Ukrainoje kilusia revoliucija, kurios metu buvo nuverstas prorusiškas prezidentas.

Savaitgalį šalyje buvo suimta per 120 protestuotuose dalyvavusių žmonių, bet opozicijos palaikymo akcijos jau išsiplėtė ir už Baltarusijos ribų.

San Fransiske, Miunchene ir Varšuvoje protestuotojai reiškė solidarumą su Minsko opozicija.

Žmonės laikė plakatus, kuriais reiškė meilę Baltarusijai, reikalavo užbaigti politines represijas ir suteikti laisvę politiniams kaliniams.

Penktadienio vakarą ir Vilniuje vyko solidarumo su protestuotojais Baltarusijoje akcija.

Parengta pagal „The New York Times“, „Belsat“ ir CNN inf.