Praėjus daugiau kaip 30 metų nuo komunistinės santvarkos eksperimento, pradėto Vokietijos rytinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo, pabaigos, radikali Vokietijos marksistų-leninistų partija (MLPD) pastatė Lenino statulą vakariniame Gelzenkircheno mieste.
Į paminklo atidengimo ceremoniją buvo susirinkę keli šimtai žmonių, tačiau susirinko ir nemažai protestuotojų, pasisakančių prieš skulptūros atidengimą ir garsiai kalbėjusių apie Lenino nusikaltimus.
MLPD nurodė, kad šis paminklas Vladimirui Leninui yra pirmasis, pastatytas buvusios Vakarų Vokietijos teritorijoje, praėjus dešimtmečiams po Berlyno sienos griūties.
„Paminklų rasistams, antisemitams, fašistams, antikomunistams ir kitiems praeities reliktams metas aiškiai praėjo“, – kalbėjo MLPD pirmininkė Gabi Fechtner.
„Leninas buvo savo laikus pralenkęs pasaulinės svarbos mąstytojas, ankstyvasis kovotojas už laisvę ir demokratiją“, – pridūrė ji.
Tačiau dauguma Gleizenkircheno, esančiame išvystyta pramone ir kasyklomis kadaise garsėjusio Rūro regiono viduryje, žmonių prieštarauja daugiau kaip dviejų metrų aukščio statulai, pagamintai 1957 metais tuometėje Čekoslovakijoje. MLPD ją nusipirko internetiniame aukcione už 16 tūkst. eurų.
„Leninas yra smurto, represijų, terorizmo ir šiurpių žmonių kančių simbolis“, – sakoma kovo pradžioje paskelbtoje Vakarų Gleizenkircheno rajono tarybos nuosaikiųjų partijų rezoliucijoje.
Taryba „savo rajone tokio antidemokratijos simbolio netoleruos“ ir „visomis teisėtomis priemonėmis“ stengsis blokuoti naujojo paminklo pastatymą, rašoma rezoliucijoje.
Gelzenkircheno tarybos atstovas Martinas Schulmannas teigė, kad „tik keli šios partijos žmonės nori paminklo, niekas daugiau“. Tačiau jis tikino, kad „privalo susitaikyti su teismo sprendimu leisti statyti skulptūrą, nes žemė, ant kurios ji stovės, priklauso MLPD“.
Kovo mėnesį aukštesnės instancijos teismas Miunsteryje atmetė mėginimą neleisti pastatyti statulos, kuri, anot ieškovų, sugadintų šalimais esančio istorinio statinio vaizdą.
