Pirmadienį Jungtinėje Karalystėje kiek atlaisvinamos karantino sąlygos. Šalis bando atsigauti po nesėkmingos su pandemija kovos pradžios, o visi žvilgsniai šiuo metu krypsta į ministrą pirmininką Borisą Johnsoną.

Jungtinėje Karalystėje atsidaro ne pirmos svarbos parduotuvės ir viešosios erdvės, tokios kaip parkai ar zoologijos sodai.

B.Johnsono bandymai kovoti su pandemija šalyje buvo dažnai kritikuojami, kaip ir pastarosios premjero priemonės pažaboti „Black Lives Matter“ protestuotojus šalies miestų gatvėse.

Kritikai teigia, kad ministro pirmininko tonas dar labiau skatina rasinį priešinimąsi tarp grupių, o tai rodo ir savaitgalį įvykę protestai Londono gatvėse.

Bando susigrąžinti pasitikėjimą

Vienas iš blogiausių galimų scenarijų yra tas, kad sušvelninus karantino sąlygas gali kilti antroji užsikrėtimų koronavirusu banga ir šalis praras dar daugiau gyventojų.

Tuomet vėl tektų sugriežtinti karantiną, o žmonės į tai žvelgtų su milžinišku priešiškumu. „Nemanau, kad sakydamas, jog ministro pirmininko kėdė atsidurs pavojuje, jei šios karantino atlaisvinimo priemonės nepasiteisins, perlenksiu lazdą“, – Karalienės Marijos universiteto politologas Timas Bale'as.

„Jam gali būti nepaprastai sunku atgauti visuomenės pasitikėjimą, jei jam vėl teks uždaryti valstybę. Vyriausybė turi viską atlikti nepriekaištingai ir melstis, kad šios priemonės atliekamos laiku“, – tikino T.Bale'as.

Kad karantino priemonių švelninimas yra kiek ankstyvas teigia ir žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „The Guardian“, kurių puslapiuose teigiama, kad „B.Johnsonas rūpinasi savo reitingais, o ne remiasi mokslininkų rekomendacijomis“.

„Negaliu atsiminti tokio didelio pasitikėjimo vyriausybe smukimo per tokį trumpą laiką. B.Johnsono ir jo vyriausybės klaidos šios pandemijos metu nulėmė daug žmonių mirčių, kurių buvo galima išvengti. Dabar jie gali tik tikėtis, kad karantino sąlygų švelninimas ir ekonomika padės pakeisti šį jiems priešišką naratyvą“, – tikino politikos profesorius T.Bale'as.

Praėjusią savaitę žlugo bandymai šalyje atverti uždarytas mokyklas iki vasaros atostogų, tačiau buvo suvokta, kad nepavyks užtikrinti vaikų ir mokytojų saugumo.

B.Johnsono konkurentas, Leiboristų partijos vadovas Keiras Starmeris teigia, kad šalis atsidūrė kvailoje situacijoje, nes „bus atidaryti parkai ir parduotuvės, tačiau vaikų tėvai nežino, ar mažieji gali keliauti į mokyklas“.

Netiki vyriausybės strategija

Kritikams tai suteikia dar daugiau peno apkalbėti ir neigiamai vertinti šios vyriausybės nekompetenciją, kovojant su viruso pandemija.

Jungtinės Karalystės vyriausias epidemiologas ir buvęs vyriausybės patarėjas sveikatos klausimais Neilas Fergusonas pripažino, kad valdžios delsimas imtis veiksmų prieš virusą, kainavo daug gyvybių.

„Jeigu karantinas būtų įvestas savaitę anksčiau, ko gero skaičiuotume dvigubai mažesnius mirusiųjų nuo COVID-19 žmonių skaičius“, – kalbėjo sveikatos ekspertas.

Vyriausybės strategija saugoti medikus ir neatlikti visuotinio koronaviruso testavimo nepasiteisino.

„Vyriausybė paaukojo senolius vardan medikų gerovės ir išsiuntė juos gydytis į senelių namus. Kai kurie iš jų buvo išsikrėtę virusu, o tai paskatino dar didesnį viruso protrūkį ir žmonių mirtis“, – kalbėjo medicinos profesorius Bharatas Pankhania.

B.Pankhania mano, kad toks karantino švelninimas Jungtinėje Karalystėje yra skubotas žingsnis ir gali kainuoti antrąją viruso bangą ir dar daugiau prarastų gyvybių.

„Mūsų prasti rodikliai ir neveiksmingas testavimas neparodo, kiek iš tiesų yra viruso atvejų visuomenėje. Vyriausybės pasiūlyta testavimo ir atsekimo sistema yra pernelyg centralizuota ir neparodo tikro vaizdo“, – kalbėjo B.Pankhania.

Premjeras įsiutino protestuotojus

Lyg vienos krizės nebūtų gana, Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose į gatves išėjo juodaodžių teises palaikančios grupės, kurios reikalauja rasinės lygybės ir teisingumo už JAV nužudytąjį George'ą Floydą.

Tačiau į protestus susirinkę žmonės teigia, kad protestuoja ne tik dėl G.Floydo nužudymo, bet ir institucinio rasizmo.

Leiboristų partijos atstovė Diane Abbott teigia, kad juodaodžiai šalyje smarkiai nukentėjo ir dėl COVID-19 protrūkio.

Nemažai žibalo į ugnį įpylė ir paties premjero B.Johnsono žodžiai, kuriose jis protestuotojus išvadino banditais, kuomet jie nuvertė ar suniokojo vergvaldžių statulas šalyje.

„Jis būdamas tokioje pozicijoje negali taip kalbėti, ypač tokiu sudėtingu juodaodžiams metu“, – kalbėjo Birmingemo miesto universiteto juodaodžių studijų profesorė Kehinde Andrews.

„Tokia kalba turi pasekmes. Tai stereotipas, kuris dar labiau skatina smurtą ir agresiją“, – tikino K.Andrews.

Kaunasi keliais frontais

Taigi Jungtinės Karalystės premjerui tenka kautis net su keliomis skirtingomis jėgomis. Net B.Johnsono rėmėjai teigia, kad jo aplinkos žmonės nėra pasiruošę blogiausiems įvykių scenarijams.

„Nemaža dalis mūsų nerimauja, nes jo pagalbininkai nežengia koja kojon. Jeigu viskas klostysis gerai, ir karantino sąlygų švelninimas pasiteisins, tuomet viskas bus gerai. Tačiau mes nebegalime taip klysti, kaip tai darėme paskutines kelias savaites“, – kalbėjo neįvardintas vyriausybės ministras.

Sudėtingo laikotarpio nepalengvino ir tai, kad B.Johnsono patarėjas Dominicas Cummingsas pažeidė karantino taisykles ir turėjo už tai atsakyti.

„Niekas neabejoja, kad tai tikrai sudėtingas laikas bet kokiai vyriausybei. Vyksta daug dalykų, kurių sukontroliuoti neįmanoma. Tačiau kai dalykai žlunga dėl prasto plano, vyriausybė tuomet atrodo itin silpnai ir sukuriamas kompetencijos trūkumo naratyvas“, – kalbėjo buvęs konservatorių partijos lyderis Duncanas Smithas.

Tačiau yra ir tokių B.Johnsono bendražygių, kurie tiki, kad su pandemijos krize jis susitvarkys.

Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui šie metai bus labai sudėtingi. Tiek koronaviruso sukelti padariniai, tiek juodaodžių protestai, tiek artėjančios derybos dėl „Brexit“ – visa tai sudėtingos ir nelengvai išsprendžiamos užduotys.

Parengta pagal CNN inf.