Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos premjerai didinguose neogotikinio stiliaus Lednicės rūmuose Moravijos pietuose aptars Europos Komisijos pristatytą 750 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą.
Manoma, jog tai bus pirmas tiesioginis daugiau nei dviejų Europos lyderių susitikimas nuo tada, kai dėl koronaviruso Europos šalys įvedė karantiną.
Vadinamosios Višegrado grupės šalių premjerai ieškos bendros pozicijos dėl ES atsigavimo fondo prieš birželio 19 dieną numatytą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį vaizdo ryšiu.
Čekijos vyriausybės vadovas Andrejus Babišas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Višegrado grupei, išsakė abejonių dėl atsigavimo fondo, argumentuodamas, kad jis palankesnis į skolas įklimpusioms ES narėms, tokioms kaip Italija ar Ispanija.
„Atsigavimo fondo kriterijai pritaikyti šalims, kurios nebuvo itin atsakingos, kalbant apie skolą, biudžeto drausmę ar nedarbą“, – sakė A. Babišas po praėjusią savaitę Prahoje surengtų derybų su Slovakijos premjeru Igoriu Matovičiumi, kuris laikosi nuosaikesnės pozicijos.
Išskyrus Lenkiją, kur pastaruoju metu užfiksuotas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų šuolis, kitos Višegrado ketverto šalys, laiku įvedusios suvaržymus, sėkmingai suvaldė epidemiją.
Visgi Čekijos vyriausybės atstovė spaudai Jana Adamcova naujienų agentūrai AFP sakė, kad lyderiams vis tiek teks laikytis tam tikrų sveikatos taisyklių.
„Jie turės dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis įprastų priemonių, kaip elgiasi visi“, – sakė ji.
„Per spaudos konferenciją jiems taip pat teks laikytis atstumo“, – kalbėjo J. Adamcova.
„Manau, jie mūvės pirštines, kad galėtų paspausti vienas kitam ranką“, – pridūrė ji.
Susitikimą nušviesiantys žurnalistai taip pat turės būti su apsauginėmis veido kaukėmis. Atėjus užkandžių metui, jiems bus parūpinta priemonių rankoms dezinfekuoti.
Jokių migrantų kvotų
Višegrado ketverto lyderiai taip pat aptars ES 2021–2027 metų biudžetą, sienų atvėrimą ir turizmą, taip pat migraciją.
Praėjusią savaitę Višegrado ketverto šalių vidaus reikalų ministrai ir jų kolegos iš Latvijos, Estijos bei Slovėnijos nusiuntė bendrą laišką Briuseliui, atmesdami privalomas migrantų perskirstymo kvotas.
„Aiškiai pasakėme, kad siūlome bet kokią pagalbą užtikrinant ES išorės sienų apsaugą, tačiau iš esmės atmetame privalomą perskirstymą“, – sakė Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas.
Jis pridūrė, kad Austrija ir Danija taip pat prisijungė prie bendros iniciatyvos ir išsiuntė atskirus laiškus Briuseliui, ES vidaus reikalų eurokomisarei Ylvai Johansson rengiant naują Bendrijos prieglobsčio ir migracijos politiką.
„Džiaugiuosi, kad turėdami ankstesnių debatų dėl kvotų patirties mes subūrėme tvirtą jas atmetančių šalių koaliciją“, – sakė J. Hamačekas.