Šiaurės Korėja „visiškai nutrauks ir uždarys ryšių liniją tarp Šiaurės ir Pietų [Korėjų] pareigūnų, kuri buvo palaikoma per bendrą Šiaurės ir Pietų [Korėjų] ryšių biurą“, bei kitas ryšių linijas „nuo birželio 9-osios 12 val.“ (vietos, 6 val. Lietuvos laiku), pranešė naujienų agentūra KCNA.
Be kita ko, uždaromos karinės ryšių linijos ir linija tarp Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos ir Pietų Korėjos prezidentūros.
Analitikų vertinimu, šiuo žingsniu siekiama sukelti krizę susiskaldžiusiame pusiasalyje.
Pchenjanas kiek anksčiau grasino uždaryti ryšių su Seulu biurą protestuodamas prieš Pietų Korėjos aktyvistų ir pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos per sieną leidžiamus balionus, skraidinančius lapelius su Pchenjano režimo kritika.
Šiaurės Korėjos pareigūnai visoje šalyje suorganizavo didelio masto protestų savo grasinimams palaikyti. Abiejų Korėjų santykiai ištisus mėnesius yra aklavietėje, nepaisant trijų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino susitikimų 2018 metais.
Tiesioginis Šiaurės Korėjos sprendimo poveikis bus ribotas, nes Pchenjanas jau keli mėnesiai beveik nebendrauja su Seulu, išskyrus testinius skambučius ir kelis kitus pokalbius.
Šis sprendimas priimtas likus trims dienoms iki svarbaus Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Singapūre antrųjų metinių.
Derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos įstrigusios nuo praėjusių metų, kai nesusitarus, ko Pchenjanas galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą, žlugo antrasis jųdviejų susitikimas Hanojuje.
Pchenjanas yra vis labiau nusivylęs nuolaidų trūkumu, o analitikai sako, jog jis nesiėmė jokių esminių žingsnių, kad atsisakytų savo ginklų.
Pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas vis labiau pyko ant Seulo, o ne Vašingtono, įvykdydamas virtinę ginklų bandymų ir kitų provokacijų, įskaitant praėjusį mėnesį įvykusį Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pajėgų susišaudymą pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ).
Sprendimą nutraukti ryšių linijas priėmė įtakinga Kim Jong-uno sesuo ir patarėja Kim Yo Jong bei valdančiosios partijos vicepirmininkas Kim Yong Cholas, pranešė KCNA. Tai rodo stiprėjantį šalies lyderio sesers vaidmenį vyriausybėje.
Praėjusią savaitę Kim Yo Jong pagrasino, kad Pchenjanas nutrauks 2018 metais abiejų Korėjų pasirašytą karinį susitarimą, kuriuo siekta sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje, ir uždarys ryšių biurą, kurio veikla jau kelis mėnesius sustabdyta dėl koronaviruso protrūkio.
Šiaurės Korėja antradienio rytą neatsiliepė į kasdienį Pietų Korėjos skambutį, nurodė Seulas.
„Bjaurios menkystos“
Antradienio pranešime buvo smerkiami pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos, dalyvaujantys leidžiant balionus su lankstinukais, kuriuose kritikuojamos Kim Jong-uno branduolinės ambicijos ir žmogaus teisių padėtis šalyje. KCNA straipsnyje jie vadinami „bjauriomis menkystomis“, o Seulas kaltinamas su jais bendrininkaujant.
„Tai nuvedė santykius tarp Korėjų į katastrofą“, – sakoma KCNA straipsnyje, kuriame Seulas vadinamas „priešu“.
„Priėjome išvadą, kad nėra poreikio susitikti akis į akį su Pietų Korėjos pareigūnais ir nėra reikalo su jais diskutuoti“, – teigiama jame.
Analitikų teigimu, šis žingsnis rodo pagreitį Pchenjano strategijoje didinti spaudimą Seulo atžvilgiu.
Nuo praėjusio mėnesio susišaudymo DMZ, kurį Pietų Korėjos atstovai ne kartą vadino atsitiktinumu, Šiaurės Korėja „bandė supurtyti situaciją žemo lygio provokacija“, teigė Nacionalinės strategijos tyrimų instituto analitikas Shin Beom-chulas.
„Ji bando supurtyti Pietų Korėjos politiką Šiaurės [Korėjos] atžvilgiu“, – sakė jis.
„Vadovaujant Kim Yo Jong tai nebus vienkartinis dalykas, – pridūrė Shin Beom-chulas. – Jie pradeda nuo Pietų Korėjos, o tada griežtojo kurso pozicija išsiplės iki JAV.“
Pietų ir Šiaurės Korėjos techniškai tebekariauja, nes Korėjos karas 1953-iaisiais baigėsi tik paliaubomis, kurių taip niekada ir nepakeitė taikos sutartis.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja, kuriai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dėl jos ginklų programų taiko sankcijas, surengė virtinę trumpojo nuotolio raketų ir kitų ginklų bandymų. Pchenjanas dažnai apibūdina šiuos prietaisus kaip daugkartinio paleidimo raketų sistemas, nors daugelis ekspertų vadina jas balistinėmis raketomis.
