Šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) rinkimus atšaukė iki jų likus vos keturioms dienoms. Netrukus prasidėjusios derybos su opozicija dėl kitos rinkimų datos sudarė įspūdį, jog padėtis normalizuojasi, tačiau šį trečiadienį aistros vėl ėmė lietis per kraštus.
Opozicijos pasipiktinimą iššaukė TTP lyderio, neformaliu šalies diktatoriumi tituluojamo Jaroslawo Kaczynskio pareiškimas.
J.Kaczynskis pranešė, jog rinkimai įvyks birželio 28 dieną, o jeigu tam bus priešinamasi, bus pasitelktos visos įmanomos priemonės kad rinkimai įvyktų.
Opozicijos lyderiai tokį pareiškimą įvertino, kaip grasinimą panaudoti jėgą. Piliečių platformos partijos (PPP) tarybos narys Marcinas Kiervinskis pareiškė, jog J.Kaczynskio žodžiai reiškia – „kas pakels ranką prieš TTP, tam ta ranka bus nukirsta“.
Aistras papildomai užkaitino ir akiplėšiški TTP europarlamentaro, Vidaus reikalų eksministro Joachimo Brudzinskio žodžiai. Šis internete parašė, jog „tegul PPP mulkiai įsisąmonina, jog prezidento rinkimai įvyks birželio mėnesį“.
Kairiųjų lyderis Robertas Biedronis apkaltino TTP politine savivale, ir priminė, jog rinkimų datą privalo nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o ne J.Kaczynskis. Valstiečių partijos lyderis Vladyslavas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė: „pone Kaczynski, prašau negąsdinti lenkų ir ne apversti situacijos aukštyn kojomis.“
Anot Valstiečių lyderio, dėl susiklosčiusios situacijos yra kalta ne opozicija, bet TTP, kuri prieš kelis mėnesius atmetė siūlymą skelbti šalyje nepaprastą padėtį dėl pandemijos. Tai būtų leidę rinkimus nukelti pusmečiui, ir nebūtų kilę ginčų dėl jų skubinimo bei balsavimo paštu teisėtumo.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, J.Kaczynskio pyktį ir grasinimus iššaukė Senato pirmininko Tomaszo Grodzkio sprendimas kitai savaitei nukelti Senato posėdį. Per jį turima balsuoti dėl įstatymo pataisos, leidžiančios per prezidento rinkimus išimtine tvarka visiems balsuoti paštu.
TTP ėmė įtarinėti, jog opozicijos valdomas Senatas specialiai vilkina balsavimą, kad liktų per mažai laiko rinkimams surengti birželio mėnesį ir juos reiktų nukelti į rudenį. Senato sprendimai Seimui nėra privalomi, jis gali juos atmesti, tačiau Senatas savo atsakymą turi teisę užvilkinti trisdešimt dienų.
„Rzeczpospolita“ teigimu, TTP abejonės nėra išgalvotos, mat kairieji Senate pasiūlė įstatymą dėl visuotino balsavimo paštu priimti tik rugpjūčio mėnesį, po to, kai baigsis prezidento Andrzejaus Dudos įgaliojimai. Kairieji tvirtina, jog vasarą rengiami prezidento rinkimai prieštarautų konstitucijai.
Dėl to, kada ir kaip vykdyti rinkimus jų nesurengus gegužės dešimtą dieną vietos konstitucinės teisės žinovai vieningos nuomonės neturi. TTP vylėsi, jog susitarus su opozicija dėl bendros datos teisininkai irgi neprieštaraus tam.
Žurnalas „Newsweek“ įtaria, jog dabartinį konfliktą dėl rinkimų datos sukėlė opozicijos tarpusavio nesutarimai. Šiuos sukėlė netikėtas PPP sprendimas pakeisti savo kandidatą į prezidentus.
Sociologinėms apklausoms paliudijus, jog PPP atstovė Malgorzata Kidava-Blonska yra nepopuliari, į prezidentus buvo iškelta Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio kandidatūra. Paaiškėjus, jog šis tapo populiariausiu opozicijos kandidatu, Valstiečiai ir kairieji ėmė agituoti už rinkimus rudenį, taip tikėdamiesi, jog jų kandidatai vėl ims pirmauti.
Labiausiai rinkimų nukėlimo rudeniui visgi baiminasi TTP, kuri spėja, jog didėjanti ekonominė krizė žmones skatins balsuoti už opozicijos atstovus.
Jei TTP ryšis pasitelkti jėgos struktūras ir rinkimus surengti birželio 28 dieną, politinis chaosas ir suirutė šalyje greičiausiai dar pagilės. Tačiau 5 metus šalį autoritariškai valdžiusi ir teisėsaugos institucijas pavertusi sau paklusniomis TTP visgi tokiam žingsniui gali ir nesiryžti, nes tai užtrauktų Vakarų kritiką ir ES sankcijas.
