Įtampa Honkonge ėmė kilti penktadienį, kai Kinijos parlamentas pasiūlė priimti naująjį saugumo įstatymą Honkonge.
Jo tikslas – užkirsti kelią valstybės išdavystei, ardomosios veiklos organizavimui ir maištų kurstymui. Tačiau, paprastai tariant, šio įstatymo tikslas būtų užkirsti kelią demokratijos trokštantiems regiono gyventojams toliau rinktis į įvairius protestus.
Įstatymą buvo bandoma priimti daugelį metų, tačiau tai nuolat sustabdydavo visuomenės nepasitenkinimas ir protestai. Įstatymo kritikai tvirtina, jog tai suvaržys pamatines žmogaus teises.
2003 m. protestuodami prieš tokio įstatymo priėmimą į gatves išėjo per 0,5 mln. regiono gyventojų. Tačiau Pekinas šį kartą nėra linkęs atsitraukti.
Įstatymas Kinijos parlamente greičiausiai bus priimtas šį ketvirtadienį ir, anot Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi, turi būti įgyvendintas praktikoje be jokių atidėliojimų.
Nors Kinija tvirtina, kad Honkongo autonomijai ir žmogaus teisėms tai nepakenks, saugumo įstatymo priėmimas suteiktų galimybę mieste netrukdomai veikti Pekino saugumo aparatui.
Įstatymo priėmimas gali lemti ir tai, kad Honkongas praras sąjungininkus.
Sekmadienį Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas pareiškė, jog įstatymas gali lemti tai, kad regionui bus taikomos sankcijos.
„Panašu, kad šiuo įstatymu jie (Pekinas. – Red.) paprasčiausiai perims Honkongo kontrolę. Tai padarius mūsų valstybės sekretorius Mike’as Pompeo negalės patvirtinti regiono autonomijos užtikrinimo, o tai reikštų, kad sankcijos bus taikomos ne tiktai Kinijai, bet ir Honkongui“, – kalbėjo R.O’Brienas.
Prodemokratiškų pažiūrų protestuotojai taip pat tvirtina, kad įstatymas reikš autonomiją užtikrinančio principo „viena šalis, dvi sistemos“ pabaigą.
Smūgį patirtų ir Honkongo finansų sektorius.
„Sunku įsivaizduoti, kaip Honkongas galės išlikti Azijos finansiniu centru, jeigu jį kontroliuos Kinija. Tarptautinės korporacijos nebeturės priežasčių čia likti“, – tvirtino JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Praėjusią savaitę Honkongo akcijų biržos indeksai nukrito 5,6 procento.
Honkongo parlamento ar žmonių balsas norint priimti saugumo įstatymą yra visiškai nesvarbūs, jeigu Kinija nuspręs įgyvendinti šio įstatymo priėmimą.
Tad akivaizdu, kad jeigu Kinijos parlamente jis bus priimtas, mieste ir toliau tęsis sekmadienį atgimę protestai.
Nepatenkinti gyventojai jau šaukia, kad jokios socialinės distancijos taisyklės ir karantino apribojimai jų nesulaikys.
Įniršį sukėlė ekstradicijos įstatymas
Protestai Honkonge prasidėjo 2019-ųjų kovą, kai į gatves išėjo naujajam ekstradicijos įstatymui prieštaraujantys žmonės. Jis būtų palengvinęs Kinijos valdžią kritikuojančių asmenų persekiojimą ir sulaikymą. Protestuotojai tvirtino, kad taip regione įsigalėtų cenzūra ir galėtų būti ribojamos žmogaus teisės.
Kritikai šį įstatymą pavadino legaliu žmonių grobimu, tad pamažu mieste ėmė burtis organizuoti protestuotojai. Iš pradžių mitingai buvo nedideli, tačiau laikui bėgant žmonių susirinkdavo vis daugiau. Organizatoriai tvirtino, kad į didžiausią protestą buvo susirinkę 1,7 mln. iš 7,4 mln. Honkongo gyventojų.
Vieni protestuotojai reikalavo atsisakyti ekstradicijos įstatymo, o kiti valdžiai buvo suformulavę kur kas griežtesnius reikalavimus: paleisti sulaikytus protestuotojus ir panaikinti jiems pareikštus kaltinimus, atsikratyti riaušininkų etiketės, ištirti neleistiną policijos pajėgų veiklą bei regiono lyderės C.Lam atsistatydinimą, surengti nepriklausomus rinkimus.
Jiems pavyko atsikratyti riaušininkų etiketės, nors per protestus buvo padaryta milžiniškų nuostolių parduotuvėms ir visai miesto infrastruktūrai. Valdžia praėjusių metų spalio 23 dieną galiausiai visiškai atsisakė bet kokių planų svarstyti ar priimti ekstradicijos įstatymą. Tačiau laisvės nuo Pekino trokštantys regiono gyventojai protestavo toliau ir juos laikinai buvo sustabdęs tik karantinas.
Parengta pagal CNN ir „The Guardian“ inf.
