Daktaras Ibragimas Jevtimirovas vis dar stipriai kosėja, kai pradeda kalbėti. Gydytojas pediatras koronaviruso susirgo Dagestano regione, kuriame artėjama prie didžiulės viruso sukeltos katastrofos.

Vyras sako, kad septyni jo kolegos jau mirė, įskaitant ir medicinos seseles ir medicinos laboratorijos darbuotojus.

„Visi trys mūsų komandos nariai susirgo COVID-19. Mus pakeitė dantistai, kol mes atsistosime ant kojų. Kai buvo viruso pikas, čia kasdien mirdavo po 10 ar 11 žmonių“, – tikino I.Jevtimirovas.

Chaosą sunku įsivaizduoti

I.Jevtimirovo liudijimai dar kartą puikiai iliustruoja situaciją Dagestane. Teigiama, kad šio regiono vadovas net Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui į akis tiesiai šviesiai rėžė, kad virusas krašte nevaldomas.

Nors šventasis Ramadano mėnesis baigsis šį savaitgalį, Akhmadas Afandi prašė vietos gyventojų nesirinkti švęsti aukojimo šventės, nes koronavirusas gali greit išplisti tarp žmonių.

Šiuose kraštuose, tankiai apgyvendintuose musulmonų, vietos sveikatos ministras ir buvo pirmasis, kuris nevyniodamas žodžių į vatą prabilo apie gresiančią katastrofą.

Ministras teigė, kad respublikoje jau mirė daugiau nei 40 medikų, o tai gana keista, nes oficialus mirusių nuo COVID-19 asmenų skaičius yra mažesnis.

Vietos gydytojai teigia, kad situacija iš pat pradžių buvo liūdna. „Pradžioje apsauginės priemonės, kurias mums davė buvo nepaprastai primityvios. Akivaizdu, kad mes nerimavome, bet kai prasidėjo pandemija, mes neturėjome kitos išeities, kaip tik eiti su ja kovoti“, – išgyvenimus pasakojo I.Jevtimirovas.

Tikrieji skaičiai nežinomi

Sveikatos ministro interviu taip pat atskleidė, kad šimtai žmonių krašte mirė nuo plaučių pneumonijos.

Šios ligos simptomai labai panašūs į COVID-19, tad net neabejojama, kad mirusių nuo visą pasaulį sukrėtusio viruso Dagestane yra gerokai daugiau.

„Mūsų ligoninė pilna COVID-19 atvejų, tačiau tik daliai pacientų yra patvirtinti šie susirgimai“, – teigė gydytojas I.Jevtimirovas.

Vyras teigia, kad didelė dalis testų, išsiųsti tyrimams būna užfiksuojami kaip susirgimai pneumonija.

„Turbūt problema būna su testais ar dar kažkas. Kai kurie mano, kad tokie nurodymai atėjo „iš viršaus“, tačiau aš galiu tik spėlioti“, – sakė medikas.

Duomenys, kuriuos pateikia Dagestano valdžia turbūt nėra tikslūs. Regione atliekama mažiau nei 1 tūkst. koronaviruso testų per dieną, trūksta tiek įrangos ir laboratorinių pajėgumų aprėpti didesnį tyrimų skaičių.

„Ligoninės tvarkosi tik su labai stipriai sergančiais ligoniais, o kitiems testai nėra atliekami“, – teigia žmogaus teisių grupės atstovas Zijautdinas Uvaisovas.

Kaip ir daugelis, Z.Uvaisovas teigia, kad prie viruso plitimo krašte prisidėjo ir Kremliaus galvų nesugebėjimas aiškiai pateikti informacijos.

„Žmonės televizijoje sako, kad virusas nėra pavojingesnis už gripą“, – tikino Z.Uvaisovas, pridėdamas, kad žmonės nesilaikė ir raginimų likti namie.

Patys bando apsisaugoti

Nieko nuostabaus, kad Dagestano respublika yra taip paveikta koronaviruso. Nemaža dalis krašto vyrų yra ilgųjų reisų vairuotojai ir keliauja per visą Rusiją ir Iraną ar net toliau.

Nemaža dalis dagestaniečių gyvena Maskvoje ir kai sostinė paskelbė karantiną, dalis jų grįžo į gimtuosius kaimus nepatikrinti nuo viruso.

Gurbukio kaime gruodį buvo pastatyta ligoninė, tačiau balandį paaiškėjo, kad ji nebuvo aprūpinta svarbiausiomis priemonėmis, kurios padėtų kautis su koronavirusu.

50 procentų medicininio personalo susirgo, o pacientai greitai užplūdo ligoninę.

Vietiniai nesulaukė pagalbos iš regiono vyriausybės, tad jauni vietos vyrai stojo į savanorių gretas ir padėjo ligoninės darbuotojams, o dar kiti atvykėliams neleido įvažiuoti į kaimą, taip tikėdamiesi sustabdyti viruso plitimą.

Tačiau tuomet ligoninei pradėjo trūkti deguonies, tad savanoriams neliko nieko kito, kaip tik keliauti į Dagestano sostinę Machačkalą ir užsipildyti kanistrus deguonimi.

„Viruso piko metu, jie į sostinę keliavo triskart per dieną, užsipildyti deguonimi“, – kalbėjo kaimelio seniūnas Magomedkhabibas Mamatgerevas.

„Šie kanistrai nepaprastai sunkūs, tad jie įdėjo labai daug darbo ir svarbiausia, kad darė tai nemokai. Jie tikrieji mūsų herojai“, – pasakojo seniūnas.

Seniūnas teigė, kad tikėjosi daugiau paramos iš Dagestano vyriausybės, bet nenori niekam suversti kaltės ir kritikuoti. „Pradžioje neturėjome nieko, nei apsaugos priemonių, nei vaistų. Manėme, kad virusas aplenks mūsų kaimelį“, – kalbėjo M.Mamatgerevas.

Situacija gali paaštrėti

Dagestano gyventojai turėtų jausti nusivylimą ir dėl Maskvos pažadų, kad jie padės įveikti šią krizę, tačiau prezidentas V.Putinas apkaltino vietos gyventojus, kad šie patys kalti dėl viruso protrūkio, nes savais būdais gydėsi nuo COVID-19.

Tačiau tyrimas parodė, kad situacija galėjo būti geresnė, jei medikai būtų turėję daugiau apsauginių priemonių, vaistų ir jiems būtų buvę atlikta daugiau koronaviruso testų.

Bet manoma, kad situacija krašte po truputį gerėja. „Mažiau sergančiųjų atvežama, ir mažiau jų miršta“, – kalbėjo I.Jevtimirovas.

Vyras tikino, kad jau visi jo ligoninės darbuotojai turi apsauginius kostiumus. Tačiau gydytojas baiminasi, kad musulmoniškoji aukojimo šventė šį savaitgalį gali sukelti antrą užsikrėtimų bangą.

Žmonės užplūdo turgavietes, nors net vietos šventyklų atstovai programėlės „WhatsApp“ būdų išsiuntė įspėjimus nesiburiuoti ir saugoti savo sveikatą.

„Manau, kad jie rinksis kiek mažesnis būriais, tačiau įspėjimų saugotis neklausys. Žmonės čia nėra labai disciplinuoti“, – teigė I.Jevtimirovas.

Parengta pagal BBC inf.