Paprasti balti plastikiniai kryžiai žymi kiekvieną kapą. Ant tų kryžių nedideli popieriaus lapeliai, ant kurių surašytas mirusiųjų vardai ir pavardės, be gimimo ir mirties datų.
Kapinių darbuotojai ant kiekvieno kapo padeda po plastikinę gėlę.
Vienas iš kapinių valdytojų teigia, kad didžioji dalis čia palaidotųjų buvo atvežti iš slaugos namų. Didžioji dalis neturėjo artimųjų, kai kurie negalėjo paimti artimųjų kūnų, nes Italijoje buvo įvestas griežtas karantinas.
Kuomet viruso protrūkis tapo kone nevaldomu, o šalies lavoninės buvo užpildytos, neliko nieko kito, kaip mirusius laidoti būtent taip.
Jeigu šeimos atvyks pasiimti artimųjų, tuomet palaikai bus ekshumuoti ir perlaidoti.
Tačiau tie, kurie čia buvo palaidoti mirė visiškai vieni. Nors tiesą pasakius, sergantys COVID-19 dažniausiai miršta vieni.
Nesuteikė galimybės atsisveikinti
Carla Porfirio sako, kad norėjo atsisveikinti su savo mama. Prieš pat koronaviruso pandemijos pradžią, ji aplankė 85 metų motiną Michelą, kuri sirgo Alzheimerio liga.
C.Porfirio kasdien ateidavo aplankyti mamos, vienoje iš Milano slaugos ligoninių. Kuomet dėl karantino jai buvo uždrausta lankytis pas mamą, Carla kasdien skambindavo ir teiraudavosi, kaip ji laikosi.
Kasdien ji sulaukdavo atsakymo, kad Michelai viskas gerai. Tačiau moteris nujautė, kad slaugės kažko jai nepasako. Kai paskambino balandžio 5 dieną, jai buvo pasakyta, kad Michela buvo prijungta prie deguonies aparato ir leidžiamas morfinas.
C.Porfirio mama mirė kitą dieną.
„Liūdniausia, kad praradome pačius brangiausius žmones. Negalėjome būti šalia, kai jie kentėjo per savo paskutines gyvenimo dienas. Jiems reikėjo jausti artimųjų prisilietimą“, – virpančiu balsu kalbėjo C.Porfirio.
Kuomet ligoninės nebesusitvarkė su vis didėjančiu koronaviruso protrūkiu Lombardijos regione, jos prašė pagalbos slaugos namų, kad šie priimtų kiek lengviau sergančius COVID-19 pacientus pas save.
Priėmė sergančius asmenis
C.Porfirio pasakojo, kad kambaryje su jos mama apsigyveno ir koronavirusu užsikrėtusi ligonė, ir nors moteris protestavo prieš tokį slaugos namų elgesį, nieko negalėjo padaryti.
Savo ruožtu slaugos namai išplatino pranešimą, kad viską darė pagal reglamentą ir nepažeidė jokių saugos taisyklių.
Tokių perkėlimų visame regione buvo daugybė ir manoma, kad tai prisidėjo prie greitesnio koronaviruso plitimo tarp senyvo amžiaus gyventojų.
Valdžios pareigūnai teigia, kad tirs šią situaciją, kuri galėjo nusinešti nepaprastai daug senjorų gyvybių.
„Tai necivilizuota. Gyvename 2020 metais ir čia dedasi tokie dalykai. Vaizdai lyg per ispaniškojo gripo protrūkį prieš šimtą metų. Atrodytų, lyg niekas nepasikeitė“, – kalbėjo nusivylusi C.Porfirio.
Reikalauja nepagražintos tiesos
Alessandro Azzoni sako, kad jo 75 metų motina Marisa buvo guvi, sveika ir veikli senjorė, nepaisant to, kad sirgo Alzheimerio liga.
Jie nuolat kartu vaikščiodavo, valgydavo ledus ar šokdavo parke. Dabar Marisa yra kritinės būsenos ir yra gydoma vienoje iš Milano ligoninių, po to, kai buvo atvežta iš Pio Alvergo Trivulzio slaugos namų.
Į šiuos slaugos namus irgi buvo atgabenta silpnus simptomus jaučiančių COVID-19 pacientų ir virusas nepaprastai greitai išplito.
A.Azzoni savo telefono ekrane net parodė diagramą, kurioje matoma, kaip greitai virusas pasklido minėtuose slaugos namuose.
Susirgusiųjų artimieji ir net jų personalas padavė į teismą slaugos namų vadovus, nes šie nesugebėjo užtikrinti saugumo.
Nors Pio Alvergo Trivulzio slaugos namai tikina, kad krizės metu elgėsi teisingai ir neturėtų būti nubausti už savo veiksmus, A.Azzoni sako, kad juose buvo įvykdytas „genocidas“.
Vyras tikisi, kad pavyks išsiaiškinti tiesą.
Milano prokuroras Mauro Clerici praėjusį mėnesį sakė, kad šiose slaugos namuose dėl COVID-19 galimai mirė daugiau nei 100 žmonių.
Vienas iš labiausiai Lombardijoje nukentėjusių miestų yra Alpių pašonėje įsikūręs Nembras.
Iš 84 senelių namuose gyvenusių senjorų, 34 mirė nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų. Jų direktorė Barbara Codalli sako, kad niekada į juos nepriėmė asmenų, užsikrėtusių koronavirusu.
„Sužinoję apie virusą iškart uždarėme namus ir į juos neįsileidome gyventojų artimųjų, nors net nežinojome kas mūsų iš tiesų laukia, nors nujautėme, kad situacija yra neeilinė“, – tikino B.Codalli.
„Naudojame apsaugines priemones, kaukes, nors jų kainos buvo absurdiškai didelės“, – teigė slaugos namų viena iš vadovių.
Tačiau net ir tai nepadėjo išvengti žiauraus viruso kirčio, o už prarastas gyvybes moteris kaltina vietos sveikatos tarnybas, kurios pavėlavo testuoti gyventojus.
„Pirmieji testai buvo atlikti balandžio 10 dieną, nesvarbu, kas ką besako televizijoje. Tokia yra realybė“, – piktinosi B.Codalli.
Miesto meras Claudio Cancelli pripažino, kad tai yra tiesa, o visas ligoninės personalo testavimas prasidėjo tik balandžio 23 dieną.
Net pranešimai apie mirusiuosius nuo viruso atkeliauja pavėluotai. Žmonės mano, kad taip siekiama nesugriauti ir taip pakrikusios vietos gyventojų emocinės būklės.
„Mus nušlavė cunamis“
84 metų Giacomo Boffeli mirė dar kovo 11 dieną. Jo šeima ir draugai galėjo su juo atsisveikinti tik prabėgus dviem mėnesiams po jo mirties.
G.Boffeli dukra Nicoletta paskaitė kreipimąsi: „Mes niekada tavęs nepalikome. Mes niekada nepaliksime, nes tu išliksi mūsų visų širdyse.“
Giacomo našlė Margherita verkdama sėdėjo ir klausė įkvėpiančios dukros kalbos. Tokių laidotuvių šiame krašte pastaruoju metu gerokai padaugėjo.
Net kapinėse dirbančios darbininkės tikino, kad kapai pildosi kasdien. Duobkasiai ir laidojimo biurų darbuotojai turbūt dabar yra labiausiai užsiėmę asmenys Nembre.
„Jausmas lyg mus būtų nušlavęs cunamis. Ypač senesnius žmones“, – situaciją paaiškino Nicoletta.
Į Lombardiją irgi atėjo pavasaris. Karantinas pamažu švelninamas, o žmonės daugiau laiko praleidžia lauke.
Tačiau skausmas šiuose kraštuose neišblės dar ilgai. Dienraščio „Corriere della Serra“ žurnalistas Beppe Severgnini sako, kad visiems prireiks atsigauti po šios krizės.
„Tai labai liūdna. Kaskart atsivertus dienraščio nekrologo puslapius, sužinai kiek daug žmonių mirė nuo šio viruso. Visa karta buvo nušluota nuo žemės paviršiaus“, – liūdėdamas pasakojo B.Severgnini.
Parengta pagal CNN inf.
