„JAV pasitraukimas iš šios sutarties ne tik suduotų smūgį Europos saugumo pamatams... bet ir JAV sąjungininkų pagrindiniams interesams saugumo srityje“, – Baltųjų rūmų žingsnį įvertino A. Gruška; jo žodžius citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ketvirtadienį paskelbė ketinantis išvesti JAV iš „Atviro dangaus“ sutarties. Ji gali tapti jau trečiuoju ginklų kontrolės paktu, atšauktu per D. Trumpo kadenciją.
JAV lyderis tvirtina, jog Maskva nesilaiko savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal 18 metų senumo dokumentą, skirtą padidinti karinės veiklos skaidrumą ir pasitikėjimą tarp abiejų supervalstybių.
„Rusija nesilaikė sutarties, – Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. – Taigi, trauksimės, nebent jie laikysis.“
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad tokia Baltųjų rūmų vadovo iniciatyva gali tapti preliudija Vašingtono sprendimui pasitraukti ir iš naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, ribojančios Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.
„Atviro dangaus“ susitarimas, pasirašytas Rusijos, JAV ir dar 32 šalių (daugiausia NATO narių), leidžia vienos valstybės kariuomenei kasmet vykdyti tikrą skaičių žvalgybos skrydžių virš kitos signatarės teritorijos. Orlaiviai gali stebėti reljefą, rinkti informaciją ir fotografuoti karinius objektus bei manevrus.
Vašingtonas: JAV traukiasi iš „Atviro dangaus“ stebėjimo sutarties
Vašingtonas ketvirtadienį pranešė tarptautiniams partneriams, kad JAV traukiasi iš sutarties, leidžiančios daugiau nei 30 valstybių stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.
Tokiais prieš kelis dešimtmečius inicijuotais perskridimais per kitos šalies teritoriją siekiama skatinti pasitikėjimą ir padėti išvengti konfliktų.
Donaldo Trumpo administracija pareiškė norinti pasitraukti iš pakto, nes Rusija esą jį pažeidžia, o tokių skrydžių metu renkamus vaizdus galima greičiau ir pigiau įsigyti iš JAV ir komercinių palydovų. Vis tik dėl tokio Vašingtono žingsnio tikriausiai paaštrės santykiai su Maskva, nusivils sąjungininkai Europoje ir kai kurie JAV Kongreso nariai.
Prezidentas Dwightas Eisenhoweris pirmasis 1955 metais pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga leistų rengti žvalgybos skrydžius virš viena kitos teritorijos. Iš pradžių Maskva atmetė šią idėją, bet amerikiečių prezidentas George'as H. W. Bushas ją atgaivino 1989 metais, o 2002-aisiais įsigaliojo atitinkama sutartis. Lig šiol dokumentą pasirašė 34 valstybės; Kirgizija ją parafavo, bet dar neratifikavo.
Pagal šį susitarimą buvo atlikta daugiau kaip 1 500 skrydžių, kuriais siekiama skatinti karinės veiklos skaidrumą ir padėti stebėti ginklų kontrolę bei kitų paktų įgyvendinimą. Kiekviena „Atviraus dangaus“ šalis turi sutikti leisti rengti žvalgybos skrydžius visoje savo teritorijoje, tačiau Rusija apribojo prieigą prie tam tikrų savo rajonų.
