Koronaviruso protrūkis Kano mieste Nigerijoje tapo tikru siaubo pranašu. Gerokai išaugusius užsikrėtimų skaičius netrukus lydėjo pranešimai apie mirtis. Antrajame pagal dydį šalies mieste per vieną balandžio savaitę mirė 600 žmonių, rašo „The Guardian“.
„Aš nesu matęs šitiek masinių mirčių. Nuo pirmosios Ramadano dienos iki šiandien palaidota daugiau nei 300 žmonių“, – pasakojo 75-erių M.Abubakaras.
Jo darbo drabužiui buvo purvini, nepastebėti purvo buvo neįmanoma. Abatuvos kapinėse duobes jis kasa 60 metų.
Tačiau vietos valdžia neigia, kad mirtis lėmė koronaviruso protrūkis ir tikino, jog skaičiai pernelyg išpūsti.
Tik Abatuvos duobkasiams jau trūksta vietos.
Per pastarąsias tris savaites mirė ir keturi M.Abubakaro kolegos duokbasiai. Visi jie buvo vyresni nei 50 metų. Jis įsitikinęs, kad bičiulius pražudė koronavirusas.
„Valdžia mums pažadėjo duoti pirštines ir apsaugines kaukes, tačiau vis dar jų negavome, – sakė M.Abubakaras. – Mūsų likimas priklauso nuo Dievo.“
Po savaičių problemos neigimo galiausiai Nigerija ėmėsi veiksmų. Praėjusią savaitę Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari paskelbė, kad tyrėjai užtikrins, jog būtų pasirūpinta, kad mirtys patektų į juodąją COVID-19 statistiką.
Testuoja itin mažai, o medikai lieka be apsauginių priemonių
Situacija Kano mieste tik paaštrino viso pasaulio baimę, kad Afrikoje visuomenės sveikatos sistemos vadovai turės didžiulį problemų, siekiant aptikti ir kontroliuoti koronavirusą. Per paskutines dešimt dienų koronaviruso statistika Nigerijoje padvigubėjo – iki trečiadienio 19 valandos jau buvo užfiksuota 4787 užsikrėtimai ir 158 mirtys.
Vienoje labiausiai apgyvendintų Afrikos valstybių tikrinimai – labai reti. Nigerijoje gyvena daugiau nei 200 milijonų žmonių, o tyrimų atlikta vos 22 tūkstančiai. Lietuvoje iki trečiadienio 22 valandos buvo atlikta daugiau nei 200 264 tūkst. tyrimų.
Prie tokių skaičių Nigerijoje dar reikia pridėti apsauginių medicinos priemonių trūkumą, tad ne veltui šalyje užsidarė daugybė sveikatos apsaugos priežiūros įstaigų, kuriose veikia tik greitosios pagalbos skyriai.
Kano mieste tūkstančiai gedinčių žmonių kovoja su viruso plitimo ir ant plauko kybančios sveikatos sistemos pasekmėmis.
Ligoninės bijo priimti
54-erių profesorius Balabe Maikaba Kano „Bayero“ universitete dėstė masinę komunikaciją. Jo jaunesnysis brolis Tasi Maikaba pasakojo, kad Balabe didžiavosi savo akademine karjera ir buvo linksmo būdo.
Kai B.Maikaba balandžio 26 dieną susmuko namuose, Tasi prašydamas pagalbos lakstė iš vienos ligoninės į kitą. Niekur nebuvo pasiūlytas gydymas.
„Dauguma ligoninių, ir ypač valdiškų, atsisako priimti pacientus, nes bijo koronaviruso“, – sakė jis.
Galiausiai B.Maikaba buvo priimtas į privačią ligoninę. Tuo metu jo spaudimas buvo aukštas, o sveikata žaibiškai blogėjo.
„Jo būklė ir toliau prastėjo, kol galiausiai jam pasidarė sunku kvėpuoti. Jis kovodavo dėl kiekvieno oro gurkšnio“, – pasakojo T.Maikaba.
Medikai jo broliui prijungė deguonies aparatą, tačiau jau buvo per vėlu. Verkdamas T.Maikaba teištarė: „Jo mirtis mane kankins ilgą laiką.“
B.Maikaba prieš mirtį kosėjo, tačiau nebuvo tikrintas, ar serga COVID-19. Lygiai taip pat nebuvo tikrinti ir daugybė kitų žmonių, kurie mirė per pastarąsias savaites. Taip ir lieka neaišku, ar mirtis sukėlė koronavirusas.
Į šių skaudžių istorijų metraštį pateko ir 36-erių Lami Mohammadas. Prieš dešimtmetį jis kovojo su plaučių liga. L.Mohammadas Kano mieste remontavo elektronikos prietaisus, uždirbdavo nedaug. Jo brolis Abdullahi pasakojo, kad šis visuomet džiaugėsi, jog išgyveno sunkią ligą.
Abdullahi teigė, kad kai brolis pradėjo itin stipriai kosėti, jį priimti atsisakė visos ligoninės. Belaukiant į namus atvykstančio gydytojo L.Mohammadas mirė.
Praėjus dienai po Lami mirties dar dvi šeimos iš tos pačios Kano miesto bendruomenės palaidojo savo mylimuosius.
Daugiau nei pusė šalies miestų negali atlikti testų
„Bayero“ universitete dėstantis gydytojas Usmanas Bishiras pasakojo, kad Kano mieste sveikatos priežiūros įstaigas užsidaryti privertė testų ir apsauginių priemonių trūkumas.
„Kai viskas prasidėjo, mes net neturėjome tyrimų centro. Tam, kad patikrintume mėginius, turėdavome važiuoti į už 5 valandų nuo čia esantį miestą. Rezultatai paaiškėdavo po 3-4 dienų. Medikai buvo labai pažeidžiami“, – pasakojo U.Bishiras.
Šiandieną Kano turi tris testavimo laboratorijas. Miestui išskirtinį dėmesį ėmė rodyti Nigerijos ligų kontrolės centras. Čia galioja dviejų savaičių griežtas karantinas.
„Per dieną Kano dabar atliekami 200-400 testų. Būtų gerai, kad jie per dieną atliktų bent 5 tūkstančius“, – situaciją aiškino U.Bishiras.
Kol sveikatos apsaugos sistema bando atsilaikyti, medicinos darbuotojai budi prie telefonų ir paslaugas teikia nuotoliniu būdu. Atsidarė ir keletas sveikatos priežiūros centrų, turinčių adekvačią įrangą.
Imama vis garsiau kalbėti apie medikų apsauginių priemonių trūkumą.
Trys laboratorijos skamba labai mažai, tačiau Nigerijos kontekste tai – didelis skaičius. Daugiau nei pusė šalies miestų net negali atlikti tyrimų. Dėl prastos koordinacijos tarp valdžios ir agentūrų atsekti užsikrėtusiųjų kotaktus tapo labai sunku.
„Pandemija atskleidė, kokių iššūkių turime. Tai privers mus keistis ir investuoti į sveikatos priežiūros sistemą“, – teigiamą kampą įžvelgti bandė U.Bishiras.
