Teisininkų rate jau daugelį metų skamba raginimai pereiti prie didesnio skaidrumo; į juos atsižvelgė jau daugelis valstijų ir vietinių teismų. Tačiau Aukščiausiojo Teismo atveju imtis pokyčių paskatino pandemija.
Įprastais laikais JAV aukščiausios instancijos teismas posėdžiauja savo didinguose neoklasikinio stiliaus rūmuose, įsikūrusiuose tiesiai prie Pirmosios gatvės Kapitolijuje.
Teismo marmurinėje posėdžių salėje 200 vietų skirti visuomenės nariams, kurie dažnai išsirikiuoja prie pastato su baltomis kolonomis fasado, norėdami pasiklausyti, kaip devyni teisėjai svarsto įvairius teisinius klausimus – pradedant sunkiai perprantamomis problemomis, baigiant istorinius pokyčius lemiančiomis bylomis.
Teismo salėje naudoti elektroninę įrangą griežtai draudžiama, o žurnalistams neleidžiama nušviesti teisėjų diskusijų iki jų pabaigos. Oficialūs posėdžių įrašai skelbiami internete tik po kelių dienų ir tik garso formatu.
Nepaisydamas raginimų imtis reformų, teismas niekada nesutikdavo leisti posėdžio salėje naudoti televizijos kamerų ir mikrofonų. Teisėjų nuomone, tokiu būdu diskusijoms būtų suteikta pernelyg didelė reikšmė, nors jos esą nėra tokios svarbios kaip teisininkų pateikiami raštiški argumentai.
Tačiau pirmadienį pirmą kartą istorijoje keletas žiniasklaidos priemonių, įskaitant tinklus „Fox“ ir „C-Span“, tiesiogiai transliuos iš namų tebedirbančių teisėjų ir teisininkų diskusijas apie įvairias bylas.
Pandemija privertė devynis teisėjus, įskaitant silpnos sveikatos 87 metų progresyvių pažiūrų Ruth Bader Ginsburg, beveik du mėnesius dirbti nuotoliniu būdu.
Pirmadienio posėdyje teisėjai dalyvaus telefonu, bet kadangi į juos nebus nukreiptos televizijos kameros, jie neprivalės dėvėti tradicinių juodų mantijų.
„Tik per mano lavoną“, – kalbėdamas apie siūlymą filmuoti Aukščiausiojo Teismo posėdžius kadaise pareiškė buvęs teisėjas Davidas Souteris.
Siekiant išvengti painiavos, teisėjai kalbės pagal viršenybę teisme, o ne ekspromtu kaip įprasta. Televizijos žiūrovai ekrane matys tik teisėjų nuotraukas virš jų pavardžių.
Nuo pirmadienio 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku nagrinėjant pirmąją bylą bus sprendžiama, ar populiari internetinė kelionių agentūra „Booking.com“ turi teisę įregistruoti savo pavadinimą kaip prekės ženklą, ar tai draudžiama pagal federalinius įstatymus, neleidžiančius į šį sąrašą įtraukti bendrinių terminų.
Per ateinančias dvi savaites teismas išklausys argumentus devyniose bylose.
Per labiausiai laukiamą posėdį, turintį įvykti gegužės 12 dieną, bus sprendžiama, ar prezidento Donaldo Trumpo buhalteriai ir bankininkai gali būti priversti pasidalyti valstybės vadovo finansiniais duomenimis su Kongresu ir Niujorko prokurorais.
D. Trumpas kovoja už teisę išlaikyti savo mokestines ataskaitas privačias.
