Jeigu atradus vakciną sąlygas diktuos rinka, kaip pasirūpinti labiausiai nuo COVID-19 kenčiančiomis valstybėmis, kurios neturi didelės perkamosios galios?
Tam, kad pasaulis nesusidurtų su žiauria realybe jau dirba speciali tarptautinė grupė.
Istorijos pamokos – labai skaudžios
Pasaulis dar puikiai pamena 2009 metų pamokas, kuomet turtingosios valstybės visiškai užvaldė rinką per H1N1 pandemiją. Iš anksto sutarusios dėl didelių vakcinų kiekių jos už borto paliko ne tokias pasiturinčias valstybes.
Vakarų Afrikos Ebolos krizė, kuri nusinešė 11 tūkst. 325 žmonių gyvybes, irgi tapo rinkos ekonomikos klaidos liudijimu.
Nors Vakarų Afrikoje mirčių skaičius vis augo ir augo, didžiosios farmacijos koroporacijos paprasčiausiai nematė prošvaisčių pardavus vakcinas padengti išlaidų, kurių prireiktų vakcinos kūrimui.
Tuometis britų reagavimo į Ebolą komandos lyderis Adrianas Hillas teigė, kad didžiosios korporacijos paprasčiausiai nematė jų vertos „didelės rinkos“.
„Nebuvo jokio verslo suinteresuotumo kurti Ebolos vakciną žmonėms, kuriems jos labiausiai reikėjo“, – sakė A.Hillas.
Ši skaudi patirtis ir tapo priežastimi, kodėl buvo sukurta Inovacijų paruošimo epidemijoms koalicija.
„Pasaulio reakcija į krizę buvo bloga. Daugiau nei dešimtmetį kurta vakcina buvo paruošta tik praėjus metams nuo pandemijos pradžios. Vakcina buvo 100 procentų efektyvi, tad veikiausiai buvo galima išvengti pačios pandemijos (Ebolos, – red.). Tai tapo įrodymu, kad mums reikia geresnės sistemos, kuri pagreitintų vakcinų kūrimą prieš žinomas epidemijas“, – pasakojo A.Hillas.
Tikslas – kad vakcinos sulauktų ir pažeidžiamiausi
Laukiant vakcinos nuo COVID-19, itin svarbų darbą jau dirba tarptautinė koalicija. Buvusi Australijos sveikatos ir financų departamentų generalinė sekretorė Jane Halton vadovaujama komanda bando surasti būdą, kaip padaryti, kad rinkoje nebūtų užmirštos neturtingosios valstybės.
„Mes dažnai apie tai kalbame. Mums tiesiog nepriimtina, kad prie vakcinos negali prieiti visas pasaulis. Mintis, kad viskas priklausys nuo daugiausia pasiūlysios valstybės, mums netinka“, – sakė J.Halton.
Jos vadovaujama tarptautinė koalicija atlieka itin svarbų vaidmenį financuojant ir koordinuojant COVID-19 vakcinos kūrimą.
Vienas pamatinių šios koalicijos tikslų – užtikrinti, kad vos tik atsiradus vakcinai, ji būtų dalijama garbingai.
Bijo „vakcinų nacionalizmo“
Koronavirusas pasauliui jau pametėjo daugybę iššūkių. Atsiradus vakcinai rimtu išbandymu taps ir jos padalijimas. Praėjusį mėnesį Vindzoro universiteto žurnalas įspėjo dėl tikėtino scenarijaus, kad turtingosios vlastybės monopolizuos koronaviruso vakcinų tiekimą.
„Rizika – reali. Dėl šios priežasties paskirstymas nebus optimalus“, – rašoma žurnale.
J.Halton prognozuoja, kad spaudimas apsaugoti priėjimą prie veikiančių vakcinų bus „astronominis.“
„Vienas iš dalykų, dėl kurių labiausiai nerimauju – vakcinų nacionalizmas. Aš pradėjau vartoti tokį terminą. Dėl šios problemos nerimaujame mėnesių mėnesius. Koks tinkamas mechanizmas užtikrintų lygiateisį priėjimą?“, – kalbėjo J.Halton.
Sprendimas būtinas dar prieš sukuriant vakciną
Skaičiuoajama, kad pažeidžiamų žmonių skaičius siekia milijardą Į šį skaičių patenka įvairių kategorijų žmonės: su nusilpusiu imunitetu, sergantys lėtinėmis ligomis, senstantys ar su užsikrėtusiais pacientais dirbantys medikai.
„Vien tam, kad apsaugotume pačius pažeidžiamiausius, mums prireiks daug vakcinos“, – pabrėžė J.Halton.
Šiai problemai kelia užkirsti bando ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Šią savaitę PSO paskelbė, kad ketina kurti mechanizmus, kurie užtikrintų lygiateisę dalybą.
„Kol nesugriausime lygių teisių į vakciną barjerų, turėsime problemą. Šią problemą turime išspręsti dar beieškant vakcinos, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesusas. – Neturėtų atsirasti tie, kurie gali ją turėti ir tie, kurie – ne.“
Vakcinos privačioms kompanijoms – įspūdingai brangi rizika
Privačioms kompanijoms vakcinų kūrimas yra labai rizikingas, tęsiasi ilgai, o kaina – didžiulė. Kompanijoms susiduria su rizika išleisti itin dideles sumas kuriant vakciną, kurios negerantuoja sėkmės, o atvirkščiai – to tikimybė yra gan maža.
„Kompanija neišleis šimtų ar net milijonų dolerių, kurių reikia kuriant vakciną. Visų pirma dėl to, kad sėkmės tikimybė – apie 5 procentai. Antra – niekada nemanai, kad tam atsiras rinka. Tad tokia rinkos situacija yra suprantama“, – kalbėjo tarptautinės koalicijos vadovė J.Halton.
Skaičiuojama, jog tam, kad per artimiausius 12-18 mėnesių būtų pagamintos trys skiepų prototipai, reikia apie 1,84 milijardo eurų. Tarptautinei koalicijai pavyko surinkti apie pusę šios sumos. Į šią sumą nepatenka gamybos ir pristatymo išlaidos.
Ši tarptautinė koalicija daug dėmesio skiria ir greičiui. Kiekvienas vakcinos kūrimo procesas turi sąlyginai nedidelį laiko tarpą. J.Halton teigė, kad koronaviruso vakcinos gamybos greitis „beprecedentis“.
Galvoja apie geriausia, ruošiasi – blogiausiam
J.Halton vadovaujamos tarptautinės koalicijos vienas pagrindinių finansuojamų projektų yra vykdomas Australijoje esančiame Kvinslando universitete, kur tyrėjai išbando molekulinio slėgimo technologiją, kuri, kaip viliamasi, galėtų neutralizuoti koronavirusą.
J.Halton komanda Kvinslando universtiteto pradėti darbus paprašė sausio mėnesį. Per tris savaites tyrėjai sukūrė prototipą, kuris šiuo metu testuojamas.
„Kaip ir visi tyrėjai, kurie žiūri į savo kūdikį, jie yra optimistiški. Aš viliuosi, kad jie yra teisūs. Nuoširdžiai to tikiuosi. Man sudėtinga spręsti, kokia sėkmės tikimybė“, – sakė J.Halton.
Tačiau ji pabrėžė, kad tyrėjų darbas įtikina.
„Jeigu pažiūrėsime į visame pasaulyje vykstantį darbą su vakcinomis, turiu vilties, kad mes turėsime ne vieną sėkmingą kandidatūrą. Idealiu atveju turėtume tris. Esu ir anksčiau sakiusi: tikėkimės geriausio, bet ruoškimės blogiausiam. Ir geriausiu atveju mes turėtume tris sėkmingus kandidatus“, – pabrėžė J.Halton.
