Aukų skaičius Italijoje mažėja. Sekmadienį buvo paskelbta apie 260 naujų mirčių nuo koronaviruso. Tai mažiausias skaičius per pusantro mėnesio laikotarpį.
Pirmadienio vakarą buvo pranešta apie dar 333 mirtis, o bendras aukų skaičius pasiekė beveik 27 tūkst.
Bet Italijoje skamba vis daugiau nepasitenkinimo balsų, kad valdžia neturi išėjimo iš krizės plano, todėl labai pamažu atleidžia draudimų gniaužtus.
Vyskupai kaltina vyriausybę, kad drausdama rengti mišias ji pažeidžia tikėjimo laisvės principą. Verslas, kuriam dar teks laukti, įspėja, kad bankrutuos nesulaukęs karantino pabaigos.
Nedrąsus žingsnis pirmyn
„Jei myli Italiją – laikykis atstumo“, – pristatydamas antrąją gyvenimo su virusu fazę sekmadienį paskelbė Italijos premjeras Giuseppe Conte.
Kaukės ir atstumas bus dvi pagrindinės šio etapo sudedamosios dalys.
Vis dėlto ilgai lauktas pranešimas sukėlė ne tiek džiaugsmo, kiek pasipiktinimo bangą.
Esą antroji fazė Italijoje prilygs kitų šalių karantinui, nes daugumą draudimų nuspręsta palikti. Atidaryti kol kas bus tik parkai ir fabrikai. Šalyje leista rengti ir laidotuves.
Premjeras pabrėžė suprantantis žmonių skausmą, kai tragedijos akivaizdoje negalima net deramai atsisveikinti su išėjusiais.
Bet ceremonijos turės būti kuklios – iki 15 asmenų ir su visomis apsaugos priemonėmis.
Visi kiti susibūrimai šalyje ir toliau draudžiami, išlieka griežti judėjimo apribojimai tarp regionų. Valdžia įspėjo, kad atlaisvinus vadžias susirgimo atvejų daugės, o naujai atsiradę židiniai bus nedelsiant izoliuoti.
Jeigu susirgimų kreivė nešoks aukštyn, nuo gegužės vidurio galės būti atidarytos parduotuvės, muziejai ir bibliotekos, o nuo birželio – grožio salonai, kirpyklos ir restoranai. Į mokyklas bus leista grįžti tik nuo rugsėjo.
Sukilo Katalikų bažnyčia
Nors gairės duotos, palikta daugybė nežinomųjų. Šalyje kaupiasi pyktis ir kaltinimai valdžiai, esą ji neturi jokio konkretaus išėjimo plano, o draudimus tęsia, nes bijo visuomenės protestų.
Bene pirmieji sukilo Italijos vyskupai. Viešai išplatintame laiške jie piktinosi, kad toliau drausdama mišias valdžia pažeis tikėjimo laisvę.
„Bus labai sunku suprasti, kodėl bus leidžiama grįžti fabrikus ir biurus, užeiti į mažas ir dideles parduotuves, eiti į parkus, tačiau nebus galima dalyvauti sekmadienio mišiose. Sudėtinga tai suvokti, nes tai neteisingas, trumparegiškas sprendimas.
Aukojimosi būtinybę mes suprantame ir pateisiname, bet neteisybės – ne“, – sakė katalikiškojo dienraščio „Avvenire“ vadovas Marco Tarquinio.
Kritiką vyriausybei žėrė ir miestų merai, pabrėždami, kad laukia konkrečių nurodymų, kaip spręsti iššūkius, su kuriais teks susidurti.
„Laukiame tikslių nurodymų, ką daryti su viešuoju transportu, dėl kaukių naudojimo, kur galės palikti vaikus į darbus sugrįžtantys tėvai“, – konkretumo pasigedo savivaldybių asociacijos vadovas Antonio Decaro.
Nežinia trikdo ir lietuvius
Aiškumo iš valdžios institucijų reikalauja ir verslas.
„Nuo balandžio pradžios nuolat klausiame ne nuo kada, bet kaip galėsime atnaujinti veiklą. Iki šiol negavome jokio atsakymo.
Mes beveik pasiekėme lemtingąją gegužės 4-osios ribą, tačiau iki šiol nežinome, kokiais metodais dirbsime“, – Italijos žiniasklaidai sakė stambiųjų įmonių asociacijos prezidentas Carlo Bonomi.
Dar mėnesį negalėsiantys dirbti restoranai ir grožio paslaugų tiekėjai piktinasi prarasiantys visą pavasarį ir nežinia, kaip turėsiantys dirbti vasarą. Daug kas bankrutuos nesulaukęs atidarymo datos.
Restoranų asociacija skaičiuoja, kad veiklą nutraukti rizikuoja 50 tūkst. barų, restoranų ir picerijų.
Sicilijoje, Italos miestelyje, šeimos restoraną turinti lietuvė Simona Crisafulli neslėpė nusivylimo, kad restoranų verslas paliktas visiškoje nežinioje. Kol kas leista tik gaminti maistą išsinešti.
„Suvokiu viruso keliamą riziką. Buvome pirmieji zonoje, paskelbę apie restorano uždarymą, bet ši nežinia jau trikdo. Per du mėnesius tikėjomės specifiškesnio antrojo etapo plano. Buvome kantrūs ir supratingi, bet konkretesnių instrukcijų tikrai trūksta“, – prisipažino lietuvė.
Senkant kantrybei kyla protestai – viešbučiai ir maitinimo įstaigos ketina miestų merams įteikti savo įstaigų raktus ir visoje šalyje vienu metu įjungti jų šviesas, kurios gali ir nebeužsidegti.
