Jauno amžiaus mokiniai iki šiol eina į mokyklą, tačiau universitetai ir vyresniems vaikams skirtos mokyklos dabar užsiėmimus vykdo nuotoliniu būdu. Verslai – nuo kirpyklų iki restoranų – liko atidaryti, tačiau žmonėms rekomenduojama dirbti iš namų, jei tai yra įmanoma.
Balandžio 7 dieną šalies vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuris leidžia veikti sparčiai ir prireikus priimti sprendimus dėl laikinųjų priemonių. Apsilankymai globos namuose buvo uždrausti nuo balandžio 1 dienos, o Sveikatos ir socialinių reikalų ministerija paprašė žmonių susilaikyti nuo neesminių kelionių.
Tarp Šiaurės Europos valstybių – kurios dalinasi panašia kultūra – Švedija gana smarkiai išsiskiria. Pavyzdžiui, Suomija paskelbė nepaprastąją padėtį, uždarė mokyklas ir uždraudė daugiau nei 10 žmonių susibūrimus kovo 16 dieną. Kovo 28 d. buvo uždraustos kelionės į Ūsimos regioną, o balandžio 1 d. buvo uždaryti restoranai, kavinės ir barai.
Tuo metu Danija paskelbė apie uždarymus paskelbė kovo 11 dieną ir buvo viena pirmųjų Europos šalių, uždariusių sienas, parduotuves, mokyklas ir restoranus bei uždraudusių didelių grupių susibūrimus.
Norvegija kelionių draudimus taikytis pradėjo kovo viduryje ir nuo to laiko jau uždarė mokyklas, darželius, uždraudė keliones į atostogų namelius, renginius ir uždarė tokius verslus kaip grožio salonus.
Mirtingumas Švedijoje šiuo metu yra gerokai aukštesnis nei kitose Europos šalyse ir siekia daugiau nei 22 žmones 100 tūkst. žmonių.
Pavyzdžiui Danijoje užfiksuojamos daugiau nei 7 mirtys 100 tūkst. žmonių, o Norvegijoje ir Suomijoje – mažiau nei 4.
Taip pat Švedijoje užregistruota daugiau nei 19,6 tūkst. koronaviruso atvejų, iš jų – 2,3 tūkst. mirtys. Tuo metu Danijoje užfiksuoti 8,8 tūkst. atvejų, iš jų – 434 mirtys, Suomijoje – 4,7 tūkst. atvejų ir 199 mirtys, o Norvegijoje 7,5 tūkst. atvejų ir 206 mirtys.
Danijoje ir Norvegijoje šiuo metu karantinas jau yra lengvinamas: į mokyklas po truputį pradeda grįžti vaikai, Norvegijoje nuo pirmadienio bus atidaromos kirpyklos ir kiti mažesni verslai, kurie gali užtikrinti, kad pas juos galės lankytis tik vienas asmuo. Suomija apribojimus pratęsė iki gegužės 13 d.
Žinoma, Švedijoje nėra tiek daug mirčių kaip Italijoje, Ispanijoje ar Jungtinėje Karalystėje, tačiau yra labai daug skirtumų tarp šių šalių iš Švedijos, todėl jas palyginti tampa sunku. Pavyzdžiui, Italijoje – gerokai vyresnė populiacija, kurioje yra daug rūkorių, o viename name paprastai gyvena visa šeima – nuo anūko iki senelio.
Švediškas bandymas
Kovo 28 dieną vyriausybei buvo pateikta peticija, pasirašyta 2 tūkst. Švedijos mokslininkų, tarp jų ir Nobelio fondo pirmininko Carl-Henriko Heldino. Peticija buvo reikalaujama, kad šalies valdžia „nedelsiant imtųsi žingsnių, kuriais būtų galima įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimus“.
Mokslininkai taip pat pridūrė, kad tarp šių priemonių turėtų būti tikslas kuo labiau sumažinti žmonių kontaktą visuomenėje ir padidinti galimybes žmonėms atlikti COVID-19 testus.
„Šių priemonių reikia imtis nedelsiant, taip, kaip buvo padaryta kaimyninėse Europos šalyse, – rašė mokslininkai. – Mūsų šalis neturėtų būti išimtis siekiant užkirsti kelią pandemijai.“
Peticijoje taip pat rašoma, kad siekis sukurti visuomeninį imunitetą nėra mokslininkų palaikomas. Tačiau Švedijos politikai teigia, kad jų strategija yra sukurti imunitetą.
„Mes neturime strategijos sukurti visuotinį imunitetą. Švedija dalinasi tais pačiais tikslais kaip ir kitos šalys – saugoti gyvybes ir apsaugoti visuomeninę sveikatą“, – kalbėjo Švedijos Sveikatos ir socialinių reikalų ministė Lena Halllengren.
Karolinskos instituto mikrobiologijos, auglių ir ląstelės biologijos departamento profesorius Janas Albertas teigia, kad „akivaizdu, jog Švedijoje – gerokai daugiau mirčių nei kitose šalyje būtent dėl to, kad nebuvo griežto karantino“.
Tačiau jis mano, kad dauguma Švedijos mokslininkų iki šiol tylėjo apie visuotinį imunitetą dėl to, kad tikėjo jo veiksmingumu.
„Kokia yra kitų šalių strategija? Visuotinis imunitetas visada buvo vienintelis pasirinkimas, nebent dabar atsirastų vakcina, o tai yra praktiškai neįmanoma, – kalbėjo profesorius. – Tiesa yra ta, kad niekas nei Švedijoje, nei bet kur kitur nežino, kokia strategija yra gera. Laikas parodys“.
J.Albertas teigia manantis, kad griežtesnės priemonės „tik padeda sumažinti kreivę, o kreivės mažinimas nereiškia, kad susirgimai dingsta – jie tiesiog paskirstomi per ilgesnį laiko tarpą“.
„Tol, kol sveikatos apsaugos sistemos gali tinkamai pasirūpinti susirgusiaisiais, neaišku, ar tai, kad kiti užsikrės vėliau yra geriau“, – sako profesorius.
Vertinti dar per anksti
J.Albertas mano, kad Švedijos sveikatos apsaugos sistema kol kas susitvarko su užsikrėtusiųjų skaičiais. Taip pat mano ir Švedijos sveikatos ekonomikos instituto direktorius Peteris Lindgrenas. Jis teigia, kad per pastarąsias savaites žmonių, esančių intensyvios priežiūros skyriuose, skaičius išliko pastovus.
„Tačiau mums nepavyko susidoroti su kitu iššūkiu – tuo, kad liga išplito skyriuose, kuriuose rūpinamasi senyvo amžiaus žmonėmis. Dėl to miršta nemažai žmonių“, – teigė P.Lindgrenas.
Tą patį sako ir Sveikatos apsaugos ministrė L.Hallengren. Tačiau ji patikino, kad kol kas „per anksti daryti išvadas ar veiksmai, kurių buvo imtasi Švedijoje, yra veiksmingi ar ne“.
L.Hallengren taip pat sakė, kad tai, jog Švedija nebuvo visiškai karantinuota, nereiškia, kad šalyje gyvenimas teka įprasta vaga – uždrausti didesni nei 50 žmonių susibūrimai ir gyventojams rekomenduojama atsisakytų nebūtinų vietinių kelionių.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde taip pat tikina, kad kol kas per anksti vertinti šalies požiūrį į pandemiją.
„Buvo labai daug nesusipratimų, – kalbėjo ministė. – Mūsų tikslai tokie patys kaip ir bet kurios kitos vyriausybės ir mes visada teigėme, kad galime sustiprinti priemones jei žmonės nesilaikys rekomendacijų. Aukštas mirčių skaičius tikrai nebuvo plano dalis ir jis yra toks dėl to, kad suklydome vienoje srityje – senyvo amžiaus žmonių priežiūros skyrių apsaugoje“.
Parengta pagal CNN inf.
