Užsikrėtimų ir mirčių skaičius, kurį pateikia Ekvadoro valdžia nėra tikslus, kaip ir COVID-19 atvejų duomenys visame regione.
Šeštadienio rytą Ekvadore buvo užfiksuota iš viso 22,7 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu atvejų ir 576 mirtys. Tačiau šie skaičiai toli gražu neatspindi realybės.
Vien penktadienį užsikrėtimų skaičius padidėjo 11,5 tūkst., kai vyriausybė paskelbė apie į ankstesnių dienų statistiką neįtrauktus užsikrėtimus.
Mirčių šalyje taip pat yra gerokai daugiau, o tikslių skaičių pasakyti negali niekas.
Guajaso provincijos, kur yra įsikūręs Gvajakilis, vyriausybės atstovai tvirtina, kad per pirmąją šių metų balandžio pusę mirė mažiausiai 6,7 tūkst. žmonių. Įprastai tokiu laikotarpiu yra fiksuojama tik apie 1 tūkst. mirčių.
„The New York Times“ analitikai pastebi, kad mirčių Ekvadore tikrai yra gerokai daugiau nei 576. Anot jų, šis skaičius gali būti net iki 15 kartų didesnis.
Koronaviruso pandemija pirmiausiai itin skaudžiai smogė išsivysčiusioms šalims, tačiau dabar pamažu pasiekia ir dar vystymosi stadijoje esančius kraštus, o Ekvadoras yra pirmasis patiriantis šią negandą.
Turtai nėra saugumo ir sveikatos garantas. Italijoje ir JAV tik prasidėjus pandemijai pradėjo trūkti svarbiausių medicininių priemonių – plaučių ventiliavimo aparatų, dializės mašinų.
Ekspertai vieningai sutaria, kad besivystančiuose kraštuose mirčių nuo koronaviruso skaičius bus žymiai didesnis, nes medicininės įrangos čia yra dar mažiau.
Tuo tarpu koronaviruso pandemija stabilumu ir taip nepasižyminčiame Ekvadore gali sukurti dar didesnę politinę ir ekonominę krizę.
Virusas greitai išplito
2,3 mln. gyventojų turinčiame Ekvadoro didžiausiame mieste ir ekonomikos variklyje Gvajakilyje koronaviruso pandemija prasidėjo dar vasario mėnesį, kai į šalį pradėjo grįžti Ispanijoje buvę ekvadoriečiai.
Virusas pradėjo greitai plisti, o supanikavę valdžios institucijos greitai paskelbė apie socialinės izoliacijos taisykles. Ribojimai šalyje kiekvieną dieną darėsi vis griežtesni.
Ekvadoriečiai visiškai negali palikti savo namų tarp 14 valandos dienos ir 5 valandos ryto. Negaliojant 15 valandų trunkančiai komendanto valandai žmonės gali tik išeiti maisto, dirbti neuždarytuose sektoriuose arba vykti pas gydytojus.
Žmonės, kaip dabar jau tapo įprasta visame pasaulyje, privalo dėvėti kaukes ir pirštines. Viešasis transportas Ekvadore nebeegzistuoja.
Ekvadoro sostinėje Kite žmonės gali savo mašiną panaudoti tik vieną dieną per savaitę. Tai yra nustatoma pagal mašinos numerius.
Šalyje tai jau antras kartas per pastaruosius metus, kada yra įvesta komendanto valanda.
Praėjusių metų spalį tokių priemonių valdžia ėmėsi, kad numalšintų protestus kilusius dėl paskelbtos naujos taupymo politikos ir pinigų skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo.
Protestai išsisklaidė tik po to, kai Ekvadoro prezidentas Leninas Moreno atsisakė griežtos taupymo politikos. Tačiau jų metu žuvo mažiausiai 8 žmonės. Dabar aukų skaičius yra žymiai didesnis.
Epidemija smaugia visą Lotynų Ameriką
Kalbant apie koronaviruso suvaldymą, Ekvadoras griežtų priemonių ėmėsi žymiai anksčiau, nei kitos regiono šalys.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro tebeneigia COVID-19 grėsmę, nors kiekvieną dieną šalyje pranešama apie tūkstančius naujų užsikrėtimo atvejų.
Venesueloje Nicolaso Maduro vyriausybė tebesirieja su opozicine Juano Guaido valdžia, o tai reiškia tik viena – šalyje nėra vieningo atsako į pandemijos grėsmę. Nuo to blogiau tik paprastiems žmonėms.
Kitų Lotynų Amerikos valstybių lyderiai ėmėsi rimtų veiksmų. Jie žmonėms griežtai įsakė likti namuose, nes sveikatos apsaugos sistemos nėra pasiruošusios koronavirusu užsikrėtusių pacientų antplūdžiui.
Panamoje į lauką žmonės išeiti gali pagal jų lytį. Tris dienas lauke būti gali vyrai, kitas tris – moterys. Sekmadieniais visi privalo likti namuose.
Salvadore esančiame La Libertado mieste prezidentas buvo atsiuntęs kariškius ir žmonėms 48 valandas draudė išeiti iš namų. Tuo metu jie negalėjo nusipirkti nei maisto, nei vaistų.
Nėra aišku, kaip tokie ribojimai padės suvaldyti koronavirusą. Regione išgyventi norintiems žmonėms yra būtina dirbti, nes jie gyvena žemiau skurdo ribos. Neleidžiant žmonėms dirbti, šioms vietovėms grės sunkus badmetis.
Atsako į pandemiją gali neužtekti
L.Moreno vyriausybė paskelbė, kad kiekvienam namų ūkiui, kuris uždirba mažiau 370 eurų bus skiriama 55 eurų parama. Ekvadore buvo atidarytos benamių prieglaudos, o užsikrėtusieji asmenys yra izoliuojami viešbučiuose.
Nevyriausybinės organizacijos bando padėti vargstantiems. Jų tarpe yra beveik ketvirtis milijono pabėgėlių iš Venesuelos, kurie į Ekvadoro atvyko pastaraisiais metais.
Tačiau jeigu koronaviruso pandemija iš Gvajakilio išplis į kitus šalies regionus, Ekvadoras su ja nesusitvarkys.
Šalyje jau dabar trūksta plaučių ventiliavimo aparatų. Ekvadore neatliekama pakankamai COVID-19 testų. Pagrinde tai daro tik privačios kompanijos, tad daugelis užsikrėtusių asmenų neturi sąlygų tam pasitikrinti.
Dešiniųjų pažiūrų prezidentas L.Moreno iš šalies praėjusias metais išvarė 400 iš Kubos atvykusių gydytojų, o tai ligoninėse paliko didelius personalo trūkumus.
Balandžio 7 dieną Ekvadoro aukščiausiasis teismas 8 metų laisvės atėmimo bausmę paskyrė buvusiam šalies prezidentui Rafaeliui Correa. Jis dabar gyvena Belgijoje ir tvirtina, kad kaltinimai jam buvo sufabrikuoti, kad šis negalėtų daugiau tapti prezidentu.
Ši byla dar labiau skaldo krizę išgyvenančią šalį, kuriai kaip niekada trūksta vienybės.
Nors per dieną užfiksuojamų mirčių nuo koronaviruso skaičius šalyje pamažu mažėja, statistika neatspindi realybės, o daugybė žmonių negali būti tinkamai palaidoti. Lavonų pilna ligoninių koridoriuose, namuose ar paprasčiausiai gatvėse.
Tokia kraupi situacija laukia visų besivystančių valstybių, jeigu koronaviruso plėtros nepavyks suvaldyti. Jau dabar kalbama, kad ši ekstremali padėtis gali tęstis net iki 2022 metų, kol koronaviruso vakcina taps prieinama visiems žmonėms. O kol kas ateitis išlieka kaip niekada niūri.
Parengta pagal „The Conversation“ inf.
