Žurnalisto Rimvydo Paleckio ir E.Sääf pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Esate Stokholme, pas jus veikia kavinės, restoranai ne tik lauke, bet ir viduje. Teisingai?
– Taip, veikia. Didelė dalis iš jų vis tik yra uždaryti daugiau dėl ekonominių sumetimų, negu paties viruso. O tie, kurie atidaryti, rekomenduoja atitinkamą atstumą laikyti tarp žmonių. Gyvenimas nėra visiškai sustojęs, jis yra stipriai aprimęs, bet jis vyksta.
– Kitos šalys, tarp jų ir Skandinavijos, įvedė karantiną. Švedija jo neįvedė. Ji daug rekomendavo, tik uždraudė žmonių susirinkimus daugiau kaip 50. Kaip jūs jaučiatės – jaukiai, nejaukiai?
– Galiu kalbėti už save. Aš pilnai pasitikiu šiais sprendimais ir manau, kad sprendimai priimti vietos epidemiologų ir vadovų yra teisingi. Didžiąja dalimi ir dėl to, kad mažiau depresijų, mažiau nelaimingų atvejų visuomenės atžvilgiu. O viruso sklaida vis tiek buvo ir bus.
– Kaip pasikeitė jūsų darbas? Dirbate viešbučių srityje, su reklama.
– Viešbučių sritis, kaip ir visas turizmas, skrydžiai, restoranai krito pirmieji. Smūgis be galo didelis, viešbučiai yra tušti. Turizmas sustojęs, kaip ir visame pasaulyje. Mūsų sritis yra stipriai paliesta, bet valstybė padeda labai stipriai išsilaikyti kompanijoms. Daromi įvairūs krizės paketai, kad išlaikyti kompanijas nuo bankroto.
Aš pati viešbutyje tiesiogiai nedirbu, sėdžiu ofise su pardavimais ir dirbu su 4 viešbučiais. Visi 4 viešbučiai yra atidaryti, jie veikia pilnai, personalas yra stipriai sumažintas, bet paslaugas mes teikiame. Visos priemonės, garantuojančios higieną ir dezinfekciją, atitinka reikalavimus. Žmonių šiek tiek turime, bet toli gražu ne tas užimtumas, kurį normaliai mes turime.
– Apie valstybės paramą. Lietuvoje daug diskutuojama, verslininkai sako, kad yra tik popieriuje, iki šiol nieko negavę. Kaip Švedijoje – parama ateina pinigais, lengvatomis?
– Parama dažniausiai eina kompanijoms, kurias valstybė nori išlaikyti nuo bankroto. Tame tarpe esame ir mes. Švedijoje yra įvestas prastovų laikas, kai žmonės eina ir dirba arba iš namų, arba sumažintu krūviu, arba išvis išeina be atlyginimo. Yra pas mus tas mažinimas, kurio dalį – vietoj to, kad darbdavys mokėtų pilną atlyginimą – dengia valstybė.
– Jūs pažįstate lietuvius medikus. Ką su jais teko kalbėti apie koronos situaciją, padėtį ligoninėse, medikų aprūpinimo srityje?
– Kiek žinau, daktarai – mokslininkai darbuotojai, chirurgai ar kitų sričių – dabar visi yra perorientuoti ne į krizės, o katastrofos režimą. O tai reiškia, kad visų specialybių, kompetencijų daktarai yra pasiruošę stoti į priekines pozicijas ir pirmenybė yra koronos pacientai. Bet šiuo metu bent jau skambėjo optimistiškai, kol kas lovų laisvų turi daug, pasiruošimas yra didelis.
Sunkiausiose vietose galbūt trūksta personalo ir krūvis didelis, bet kadangi jau epideminis centras slenkasi iš Stokholmo į kitus rajonus, tai juos lyg planuojama siųsti į kitus rajonus.
– Patys medikai saugiai jaučiasi? Lietuvoje, bent jau pradžioje, labai trūko apsaugos priemonių. Ar švedai buvo pasiruošę epidemijai?
– Manau, kad 100 proc. niekada nebūsi pasiruošęs, kaip ir bet kur kitur. Krizinis variantas yra, poreikis elementariųjų apsaugos priemonių yra didelis. Net ir eiliniam vartotojui, kaip aš, vaistinėse rasti rankų spirito ar antveidės yra praktiškai neįmanoma. Mano pagrindinė apsaugos priemonė yra muilas ir vanduo.
Labai retas, kuris eina su kauke. Negaliu kalbėti už visus, bet didžioji dalis pagal tai, kaip aiškinama – kaukė yra reikalinga tam, kuris yra užsikrėtęs, kad apsaugotų kitus bečiaudėdamas, kalbėdamas. Sveikam žmogui kaukė iš esmės neduoda daug rezultato.
– Švedijoje, kur šiek tiek daugiau nei 10 mln. gyventojų, patvirtintų atvejų yra beveik 12 tūkst., išgijusių beveik 400 ir mirusių jau 1203. Kaip šie skaičiai veikia visuomenės nuomonę, kas kalbama apie tai?
– Jie žiūri gan ramiai į šitą reikalą. Jie visada stengiasi žiūrėti kontekstą, ne vien tik gryną, pliką mirčių skaičių, kuris niekada teisingai neatspindės. Kiek tų atvejų yra dar neužregistruotų ir nežinomų, statistika nutyli, niekas jos neturi. Procentaliai manau, jeigu mirčių skaičius yra mažiau nei 1 proc., tai yra normalios gripo epidemijos rezultatas.
Kiekvieną kartą gripo epidemija nusineša panašų skaičių žmonių. Statistiškai žiūrint, tai tarp 70 ir 90 metų amžiaus kategorija. Tai tie žmonės, kurie turi tam tikras ligas, yra vyresnio amžiaus ar turi imuninių ligų problemas. Tai rizikos faktorius, kuris atspindi tuos skaičius labiausiai. Sveikų žmonių tarpe praktiškai mirčių kaip ir nėra.
– Švedija neįvedė karantino, tačiau paskelbė rekomendacijas ir paragino gyventojus likti namuose, kiekvieną elgtis atsakingai, laikytis nurodymų ir ypač fokusavo savo dėmesį į pažeidžiamiausias visuomenės grupes – senjorus ir lėtinių ligų turinčius žmones. Ar visuomenė laikosi rekomendacijų?
– Taip. Ir netgi labai. Visuomenė turi didelę pagarbą nurodymams, tiek epidemiologų patarimams, tiek valstybės atstovų paskatinimams, kaip turėtume elgtis, ko vengti.
Aš jaučiu didelę pagarbą jiems, kad jie nesiima rykštės žmonių atžvilgiu, o daugiau apeliuoja į žmogaus sąmoningumą, supratimą, kokiu keliu sklinda virusas, kaip mes turime elgtis ir galvoti apie kitus, kad jų neužkrėstume. Būtent apie kitus žmones. Ir aš manau, tas labai veikia
Aš esu parke, kur sakuros žydi – žmonės vaikšto, sėdi kavinėse. Net juokiausi vakar, kai buvo saulėta diena, kad lauko kavinės anksti pradės savo sezoną, nes būtent lauke žmonės nebijo sėdėti. Viduje yra stipriai sumažėję, restoranai beveik tušti. Bet sėdėjimas lauke ir gryname ore – nematoma, kad tai būtų problema.
Ir skatinama, kad daugiau vaikščiotų, kad stiprinti imuninę sistemą, gauti papildomą kiekį vitamino D, kad ligos nepultų. Esant tai situacijai, kiek mes esame apriboti ir kaip sudėtinga, kiek viskas paralyžiuota, mes balansuojame. Visuomenė balansuoja gan gerai tarp krizės ir normalaus gyvenimo būdo.
– Kaip jūs aiškinate tai, kad visuomenė be draudimų, represinių priemonių laikosi rekomendacijų, kurios kitose šalyse – taip pat Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje – įvestos kaip privalomumas?
– Sunku pasakyti. Aš apeliuoju į tai, kad tai didelė dalis sąmoningumo, dideli informacijos srautai tiek per televiziją, tiek kiekvienos rytinės žinios – pirmiausia yra skiriamas laikas paskutinei informacijai, kas galioja.
Yra labai daug informacijos, net ir gatvėse besisukantys tablo rodo, kad pagalvok apie kitą, saugokis, laikyk atstumą, plaukis rankas. Yra instrukcijos, autobusuose visur lentelės, kad dėl viruso laikykitės atstumo.
– Pradinės mokyklos veikia, neveikia universitetai, vyresnių klasių moksleivių mokyklos. Dėl to nekritikuojama, kad kažkam leidžiama, kažkam neleidžiama? Kaip vaikai jaučiasi?
– Aš manau, vaikams tai visiškai taip pat. Pats principas ir laikymasis tos nuostatos, kad yra svarbu visuomenei turėti 30 proc. gyvybiškai svarbių specialistų institucijose, darbo vietose. Dėl to viena buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko darželiai ir pradinės mokyklos nebuvo uždarytos.
Tam, kad tėvai galėtų ateiti į darbą visuomenei svarbiose pozicijose kaip sveikatos apsauga ir t.t. Yra nurodyta, kad maži vaikai nesuserga arba suserga labai lengva forma, tai imunitetas lengvai susidaro.
Yra labai skirtingų nuomonių, esu girdėjus, tėveliai sako, kad čia yra visiška tragedija, kaip tai galima. Kiti sako, kad labai gerai, namie iš viso būtų nesąmonė. Bet gimnazijos, universitetai yra uždaryti ir žmonės mokosi nuotoliniu būdu.
