Kvėpavimo takų susirgimai, kuriuos sukelia SARS-CoV-2 virusas, jau yra pagrindinė priežastis, kodėl vienas po kito miršta bendruomenių gyventojai.
Daugiausiai užsikrėtimų iš pradžių užfiksuota San Paulo valstijoje, tačiau vėliau jie išplito visoje šalyje.
Bijo dėl gyventojų
„Egzistuoja milžiniška rizika, kad virusas išplis tarp vietos indėnų ir sunaikins ištisas bendruomenes“, – teigia San Paulo valstybinio universiteto tyrėja ir mokslininkė Sofia Mendonca.
S. Mendonca vadovauja universiteto sukurtam sveikatos projektui, kuris siekia apsaugoti vietos gyventojus Amazonijoje.
Moteris baiminasi, kad koronavirusas padarys tokios pat ar net didesnės žalos vietinėms bendruomenėms, kaip ir buvę kvėpavimo takų ligų protrūkiai.
1960 metais tymų protrūkis šalyje nusinešė 9 procentus susirgusių Yanonami vietos gyventojų bendruomenės narių.
„Labai daug žmonių serga ir bus prarasta daug išmintingų, senų žmonių, kurie tradicijas ir socialinius principus perduodavo jaunesnėms kartoms. Tai visiškas chaosas“, – situaciją nušvietė mokslininkė.
Norėdami apsisaugoti nuo COVID-19 vietiniai žada skaidytis į mažesnes grupes ir taip laukti pandemijos pabaigos.
„Jie susirinks svarbiausius įrankius, reikalingus medžioklei ir žūklei ir įsikurs mažose stovyklose, laukdami kol audra nurims“, – apie gyventojų taktiką kalbėjo S. Mendonca.
Tokiose bendruomenėse stinga būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip muilo ar švaraus vandens.
Žmonės gyvena arti vienas kito, dalinasi virtuvės įrankiais, kas gali paskatinti greitesnį viruso plitimą.
Jie gyvena teritorijose, kur sveikatos apsaugos sistema neišvystyta, o ligoninės neturi intensyvios terapijos lovų ir kitų būtiniausių priemonių kovoti su virusu.
Kovai ruošiasi patys
Virusas toliau plinta visoje Brazilijoje, o daugelis šalies gyventojų klausia, ar šalies vyriausybė apsaugos indėnų populiaciją.
Patys gyventojai prezidentą Jairą Balsonaro mato, kaip vietines tradicijas puoselėjančių bendruomenių priešą, kuris praeityje minėjo, kad jų valdomos žemės yra per didelės, o jų naudojami gamtos ištekliai turėtų būti padalinti visiems šalies gyventojams.
Nors viso pasaulio vadovai skelbia apie viruso pavojų, Brazilijos prezidentas J. Balsonaro teigia, kad naujasis koronavirusas yra viso labo nedidelis peršalimas ir reikalavo vėl atidaryti mokyklas ir prekybos centrus.
Net kelerios vietos gyventojų bendruomenės pasirašė bendrą įsaką, kuriuo prašo savo gyventojus vengti kelionių į didelius miestus ir neleisti į jų miestus atvykti lankytojams.
„Kas iš tiesų yra mūsų draugas, supras mūsų trapumą. Neleiskime koronavirusui atkeliauti iki mūsų kaimų“, – rašoma ant milžiniško plakato, pakabinto šalimais Matto Grosso valstijoje įsikūrusio kelio.
Tačiau net tokių priemonių ėmimasis nepadės apsaugoti vietos gyventojų nuo viruso, skelbia sveikatos priežiūros ekspertai.
Laukia nelengvi pasirinkimai
Pasak federalinės agentūros, kuri rūpinasi tenykščių bendruomenių gyventojų reikalais, šalyje yra 107 tokios bendruomenės, kurios neturi jokio kontakto su išoriniu pasauliu.
Tačiau nelegaliai veikiantys miškų kirtėjai, medžiotojai ir religiniai misionieriai toliau keliauja tose teritorijose.
Biudžeto išlaidos tokių bendruomenių reikalų apsaugai ir pagalbai kasmet vis mažėja, o patys jų gyventojai mano, kad geri norai uždaryti savo žemes jiems gali būti ir prakeiksmas.
Nemaža dalis žmonių taip praras galimybę gauti maisto, nuvykti atsiimti socialinių išmokų. Įvairios humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos atvyksta į atokius kaimus, kuriose dalina maistą.
Įvedus tokias karantinavimosi taisykles, gyventojai praranda pagrindinį išgyvenimui būtiną atributą.
„Jeigu žmonėms teks rinktis tarp užsikrėtimo ar bado, neabejoju, kad jie rinktųsi pirmą variantą. Tačiau akivaizdu, kad tuomet pasekmės gali būti pražūtingos“, – sako vietinių gyventojų organizacijos vadovas Mariveltonas Bare.
Parengta pagal BBC inf.
