Penkių vyrų ir penkių moterų grupei pirmininkaus buvęs Vokietijos gynybos ministras Thomas de Maiziere ir buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas.
NATO nurodė, kad ši darbo grupė „pasiūlys rekomendacijų Aljanso vienybei sustiprinti, padidinti politinį konsultavimąsi ir koordinavimą tarp sąjungininkų, taip pat sustiprinti NATO politinį vaidmenį“.
E. Macronas praeitais metais išprovokavo kontroversiją savo aštriu interviu savaitraščiui „The Economist“, kuriame kritikavo NATO strateginio ir politinio mąstymo stygių.
Pasak jo, vienašališkas Turkijos įsiveržimas į Siriją, nukreiptas prieš kurdų kovotojus, taip pat JAV kurso nenuspėjamumas vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui atspindi didelius trūkumus jau 70 metų gyvuojančios Aljanso sąrangoje.
E. Macrono išsakytas mintis viešai pasmerkė kai kurie kiti NATO šalių lyderiai, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Pastarasis pareiškė, kad E. Macronui vertėtų „pasitikrinti, ar jo paties nėra ištikusi smegenų mirtis“.
Vašingtonas taip pat nesureikšmino E. Macrono raginimo blokui atsinaujinti, įskaitant siūlymus susitelkti į kitus prioritetus, pavyzdžiui, kovą su terorizmu, o ne į tradiciškai pagrindinėmis grėsmėmis laikomas Rusiją ir Kiniją.
Per lapkritį įvykusį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Prancūzija pasiūlė pavesti šiuos klausimus apsvarstyti „mažai iškilių asmenų grupei“, bet Vokietija tuomet pateikė savo parengtą atskirą planą.
Nors NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sveikino Berlyno pasiūlymą, Prancūzijos sumanymą jis vertino skeptiškai ir netgi atsisakė jį komentuoti.
Šie nesutarimai temdė pasiruošimus gruodį Londone surengtam NATO viršūnių susitikimui, kur lyderiai įpareigojo J. Stoltenbergą sudaryti ekspertų grupę ir informuoti, kada tai bus atlikta.
Naujajame komitete taip pat dirbs buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Hubert'as Vedrine'as ir buvusi Lenkijos diplomatijos vadovė Anna Fotyga, buvusi Kanados nacionalinio saugumo patarėja Greta Bossenmaier ir aukšto rango Turkijos NATO pareigūnas bei buvęs ambasadorius Tacanas Ildemas.
Vis dėlto pasirinkimas vienu iš grupės pirmininkų paskirti W. Mitchellą, žinomą dėl jo griežto požiūrio Rusijos atžvilgiu, gali būti laikomas E. Macrono raginimų kurti šiltesnius ryšius su Maskva atmetimu.
NATO užsienio reikalų ministrai, kurių skaičius nuo penktadienio, kai Aljanso narių gretas papildė Šiaurės Makedonija, išaugo iki 30, ketvirtadienį surengs įprastą pasitarimą.
Pirmąkart toks pasitarimas bus rengiamas ne tiesiogiai susitinkant, o vaizdo konferencijos formatu, laikantis suvaržymų, įvestų dėl naujojo koronaviruso pandemijos.
