Koronavirusas toliau sparčiai plinta pasaulyje ir didžiausiame epicentre – Italijoje.
Pasaulyje virusu jau užsikrėtė per 404 tūkst. žmonių, iš jų 17,5 tūkst. mirė, o 103,8 tūkst. pavyko pasveikti.
Pirmadienio vakarą Italijoje buvo pranešta apie 4790 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir 602 mirtis.
Antradienį naujų užsikrėtimų buvo 5249, o mirčių – 743.
Iš viso šalyje mirtinas virusas jau nustatytas daugiau kaip 69 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 6,8 tūkst. mirė. Pagal mirčių skaičių Italija jau daugiau nei dvigubai lenkia Kiniją.
Italijoje jau mirė daugiau kaip 20 medikų, mažiausiai 19 jų – Lombardijos regione.
Koronavirusas šalyje buvo diagnozuotas mažiausiai 4,8 tūkst. medicinos sistemos darbuotojų. Tai jau yra dvigubai didesnis skaičius nei Kinijoje, kurioje ir kilo koronaviruso pandemija.
Italijos valdžia dėl to dar labiau sugriežtino karantino sąlygas. Šalyje buvo sustabdyta visa gamyba, kuri nėra gyvybiškai svarbi.
Šalies premjeras Giuseppe Conte pareiškė, jog kova su virusu yra didžiausias iššūkis šaliai nuo pokario laikų. Italijoje stipriai padidintos ir baudos už karantino pažeidimus, o kai kuriuose miestuose tvarką prižiūrėti padeda kariuomenė.
Sustabdė fabrikų veiklą
Dvi savaitės karantino Italijoje kol kas nedavė taip laukiamų teigiamų rezultatų, kurie parodytų, kad viruso plitimas pagaliau ima mažėti.
Vyriausybė savaitgalį paskelbė dar labiau griežtinanti prevencijos priemones, taip, kaip siūlė padaryti į Italiją atvykęs kinų medikų desantas.
Šalyje nuo pirmadienio sustabdyta visa gamyba, kuri nėra gyvybiškai svarbi.
Leista dirbti tiktai maisto prekių parduotuvėms, spaudos kioskams, tabakinėms ir vaistinėms, užtikrintas pašto ir banko paslaugų prieinamumas.
Išimtis padaryta tik tiems fabrikams, kurie skubiai ėmėsi gaminti apsaugines kaukes, medicininius chalatus ir kitas būtinas apsaugos priemones.
Šalyje taip pat uždraustas judėjimas iš vienos savivaldybės į kitą be svarbios priežasties, taip bandant apsaugoti mažiau nukentėjusius regionus.
Baudos už karantino taisyklių pažeidimus padidintos iki 5 tūkst. eurų, o Milane ir kituose šalies miestuose ėmė budėti kariuomenė. Italijos premjeras G.Conte pareiškė, kad tokius sprendimus teko priimti norint apsaugoti didžiausią valstybės turtą – žmonių gyvybę.
„Kviečiu visus išlaikyti ramybę. Mes sulėtiname šalies gamybos variklį, tačiau jo nesustabdome. Valstybė yra. Valstybė yra čia. Mūsų visuomenė kaip niekada iki šiol turi susikabinti stipriai kaip grandinė, kad apsaugotume svarbiausią vertybę – gyvybę.
Jeigu atitrūks bent vienas šios grandinės žiedas, iškils dar didesnis pavojus mums visiems. Tik būdami vieningi mes laimėsime šią kovą“, – kreipdamasis į tautą vienybės prašė G.Conte.
Tačiau opozicijos lyderis Matteo Salvini pabrėžė, kad toks žingsnis turėjo būti žengtas dar gerokai anksčiau.
„Pagaliau po daugybės prarastų dienų buvo išklausyta mūsų nuomonė dėl fabrikų uždarymo“, – dėl pavėluotos reakcijos vyriausybę kaltino partijos „Lyga“ vadovas.
Šalies pramonininkai perspėjo, kad sustabdžius gamybą numatytų 25 milijardų eurų ekonomikai gaivinti tikrai neužteks.
„Pas mus prasidėjo karo ekonomika. 70 procentų gamybos sektoriaus bus uždaryta, o mes prarasime 100 mlrd. eurų per mėnesį“, – įspėjo pramonininkų prezidentas Vincenzo Boccia.
Mobilizuojami medikai
Epidemiologai pabrėžia, kad ši savaitė kovojant su virusu bus lemiama. Ji parodys, ar dar griežtesnė izoliacija pagaliau davė teigiamų rezultatų.
„Būtina kiek įmanoma izoliacijos taisyklių laikytis ir šeimose, jei jų narių testas dėl koronaviruso buvo teigiamas. Tokio pasiaukojimo prašoma šalies labui, nes tai labai svarbu. Priešingu atveju mes rizikuojame nenutraukti viruso plitimo mechanizmo.
Mes apeliuojame į atsakomybės jausmą visų tų, kurių artimiesiems nustatytas virusas. Pirmosios griežtos izoliacijos priemonės buvo patvirtintos kovo 11 dieną. Tikėjomės rezultatų sulaukti po 2–3 savaičių.
Taigi ši savaitė bus be galo svarbi, ir mes tikimės sulaukti signalo apie mažėjimo tendencijas“, – kalbėjo Aukščiausios sveikatos tarybos prezidentas Franco Locatelli.
Didžiulį nerimą kelia ir tai, kad apie 10 proc. užsikrėtusiųjų yra žmonės su baltais chalatais. Italijos žiniasklaida su liūdesiu aprašo kiekvieno jų mirtį.
Nors medikai jau buvo mobilizuoti, į darbą iškviesti tie, kurie buvo išėję į pensiją, Civilinės saugos departamentas pastarosiomis dienomis išplatino kreipimąsi prašydamas atsiliepti visus galinčius kovoti su epidemija pirmose fronto linijose.
Buvo ieškoma daugiau kaip 300 medikų, kurie galėtų prisijungti prie kolegų labiausiai nuo viruso nukentėjusiuose regionuose. Vos per parą jų atsiliepė beveik 1000.
„Jau turime daugiau kaip 3500 medikų, kurie atsiliepė į mūsų prašymą, jų skaičius auga kas valandą.
Tai stiprus solidarumo signalas, kuris dar kartą liudija išskirtinę mūsų tautos drąsą.
Tokiu sunkiu momentu tai dar vienas dosnumo įrodymas, kuriuo gali didžiuotis visi italai. Ačiū jums visiems, herojai su baltais chalatais“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje neabejingiems medikams dėkojo Italijos premjeras.
Bergamas išlieka epicentru
Sudėtingiausia situacija toliau išlieka Lombardijos regione.
Užsikrėtusiųjų daugėja ir Milane, kur šią savaitę turėtų pradėti veikti speciali COVID-19 pacientams skirta ligoninė, už privačias lėšas rekordiškai greitai įrengta viename parodų paviljone.
Bergame, kur, anot Italijos žiniasklaidos, išmirė visa karta, buvo planuojama statyti didžiulę lauko ligoninę.
Ji jau atgabenta, tačiau darbai sustojo pritrūkus įrangos ir personalo.
Bergamo miesto meras Giorgio Gori savaitgalį dar kartą patvirtino, kad padėtis čia išlieka dramatiška, o oficialūs skaičiai neatspindi tikrojo katastrofos masto.
„Šiuo metu nebeturime pajėgumų nugabenti visus į ligoninę, tad atsitinka taip, kad žmonės miršta namuose nespėjus netgi padaryti koronaviruso testo“, – žiniasklaidai sakė labiausiai nuo epidemijos nukentėjusio Italijos miesto meras.
Bergamo medikai tikino, kad jiems atlikti COVID-19 testai parodė, kodėl šis virusas plinta taip greitai.
„Pirmas man atliktas testas buvo teigiamas dar kovo 9 dieną. Pakartotinai testas buvo atliktas 20 dieną, po savaitės, kai nebebuvo jokių simptomų, ir jis vis tiek buvo teigiamas.
Tai leidžia daryti išvadą, kad galime nešioti užkratą dar labai ilgai – net ir po to, kai pagyjama kliniškai“, – perspėjo Bergamo ligoninės medikė.
Kai kurie Italijos regionai jau pranešė, kad tyrimus dėl COVID-19 pradės daryti ne tiktai simptomų turintiems ar kontaktų su užsikrėtusiais turėjusiems asmenims, bet masiškai.
Bergamo ligoninė primena pragarą
Jungtinės Karalystės televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistui Stuartui Ramsay pavyko apsilankyti pagrindinėje Italijos Bergamo miesto ligoninėje. Ši vieta skaudžiausiai paveikta koronaviruso pandemijos, čia – tikras pragaras. Žurnalistas pasakojo, kad personalas stumdo gultus su vyrais ir moterimis, prijungtais prie mobiliųjų kvėpavimo aparatų. Naujus pacientus jie stumia pro palatas, kurios jau perpildytos, – siaubingai sergantys žmonės gaudo orą, griebiasi už krūtinių ir vamzdelių, pumpuojančių deguonį į badą patiriančius plaučius.
Ligoniai čia jau guldomi ne tik palatose, bet ir visose kitose ligoninės patalpose. Vedžiodama žurnalistą po ligoninę medikė parodė, kad dabar lovų pristatyta ir laukiamuosiuose. Medikų komandos čia kariauja karą ir jį pralaimi. Medikai iš paskutiniųjų stengiasi palaikyti pacientų būklę, kad jiems toliau neblogėtų ir kuo mažiau jų mirtų: prijungia monitorius, lašelines ir, svarbiausia, kvėpavimo aparatus. Be jų pacientai tiesiog greitai mirtų.
Tai atrodo kaip intensyviosios terapijos skyrius, bet iš tiesų tai tik skubiosios pagalbos-priėmimo skyrius. Intensyviosios terapijos skyrius perpildytas. Skubiosios pagalbos skyriuje gydomi žmonės yra naujai atvežti, bet jie atrodo daug blogiau nei ligoniai, kuriems būtina intensyvi terapija. Bet kur kitur pasaulyje jų atvejai būtų kvalifikuojami kaip intensyviosios terapijos, bet ne tokiomis sąlygomis.
Per plastikinius gaubtus, kurie dengia sunkiausiai sergančiųjų galvas, personalas stengiasi susikalbėti su pacientais. Silpniausi vos gali kalbėti, o per palatos triukšmą ir nuolatinį širdies monitorių pypsėjimą ir kvėpavimo pompų garsus beveik neįmanoma suprasti, ką jie sako.
Skubiosios pagalbos skyriaus vadovas dr. Roberto Cosentini sakė, kad anksčiau nėra matęs nieko panašaus, ir perspėjo kitas šalis, kad jos taip pat greitai tai pamatys. „Tai labai sunki pneumonija, ir tai didžiulė apkrova bet kurios šalies sveikatos sistemai. Mes kasdien susiduriame su 50–60 pacientų, kurie atvyksta į skubiosios pagalbos skyrių dėl pneumonijos, ir daugumai jų ji tokia baisi, kad jiems reikia labai daug deguonies. Turėjome pertvarkyti mūsų skubiosios pagalbos skyrių ir mūsų ligoninę, kad galėtume dirbti tokiomis sąlygomis“, – kalbėjo R.Cosentini.
