Gydytojai, gelbėdami užsikrėtusius pacientus, patys neteko gyvybių.
Tai – šiurpios istorijos iš dabartinės Italijos, kurias pasakoja „The Guardian“ žurnalistai.
Tarp daugiau kaip 2000 pandemijos aukų Italijoje vyriausiai aukai buvo 95 m., dviem jauniausioms – po 39 m.
Kūnas gulėjo namuose
„Realybė tokia, kad virusas plečiasi kaip miškų gaisras. Mirtis nėra garantuota, bet užsikrėtimas – realus“, – sakė neapolietis Luca Franzese, kurio 47 m. sesuo Teresa mirė namuose kovo 7-ąją.
„Mano tėvai apimti sielvarto, jie sugniuždyti“, – sakė jis „The Guardian“.
Teresa, kuri gyveno su vyresnio amžiaus tėvais, seserimi, jos vyru ir dviem jų vaikais, kentė nuo epilepsijos, bet kitais atžvilgiais jos sveikata buvo gera. Savaitę prieš mirtų ji pajuto gripo simptomus.
„Mano tėvai kvietė medikus, bet jie atsisakė vykti į namus, nors žinojo, kad ji turi negalią, – sakė L.Franzese. – Kovo 7-ąją ją ištiko koma, mes bandėme skambinti skubios pagalbos linija, jie atvyko po 40 minučių. O tuo tarpu bandžiau ją gaivinti“.
Teresai po mirties nustatytas koronavirusas. Pasak L.Franzese, jo šeima jautėsi „apleista“ tarnybų, kai jo sesuo buvo palikta mirti namuose.
Tiktai po to, kai jis kreipėsi per feisbuką, vietos laidojimo kompanija atvyko paimti jos kūno. Bet, kaip ir kitos koronaviruso aukos, ji buvo palaidota greitai, be apeigų, siekiant sumažinti užsikrėtimo nuo jos kūno riziką.
Moters tėvams, turintiems lėtinių sveikatos problemų, taip pat Lucai ir vienam iš sūnėnų koronavirusas nenustatytas. Kiti trys iš 7 artimų Teresos šeimos narių, atlikus testus, pasirodė infekuoti.
Aukos – daugiausia garbaus amžiaus
Italijos nacionalinio sveikatos apsaugos instituto pirmininkas Silvio Brusaferro pranešė, kad koronaviruso aukų amžiaus vidurkis – 80,3 metų, daugelis turintys lėtinių ligų.
Pagrindinė tokia liga buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudomas ir širdies ligos, prieširdžių virpėjimas, taip pat vėžys.
Daugiau kaip 70 proc. mirusiųjų buvo vyrai. Iš dviejų 39 m. mirusiųjų vienas buvo diabetu sergantis vyras, kita – vėžiu serganti moteris.
Negalėjo atsisveikinti su tėvais
Bet ne visi mirusieji turėjo kitų sveikatos problemų, bent jau žinomų. Luca Carrara neteko savo tėvo Luigi Carrara (86 m.) ir motinos Severos Belotti (82 m.) – senoliai mirė keleto valandų skirtumu. Italijos žiniasklaidai vyras pasakojo, kad abu jo tėvai buvo geros sveikatos.
„Aš negalėjau pamatyti savo tėvų, jie mirė vieni, štai kas yra virusas, – sakė jis. – Tiesa ta, kad tai nėra paprastas gripas, ir jeigu atsidursi ligoninėje, iš jos išeisi arba gyvas, arba miręs“.
Pora gyveno Albino miestelyje, esančiame gausiai viruso paveiktoje Bergamo provincijoje Lombardijos srityje. Koks siaubingas viruso poveikis šioje srityje, galima matyti iš vietos laikraščio „L’Eco di Bergamo“ užuojautų puslapio.
Penktadienį skaitytojas Giovanni Locatelli socialiniame tinkle pasidalino nuotraukomis, palygindamas vasario 9 d. laikraščio užuojautas, kurios tilpo į vieną puslapį, ir kovo 13 d. egzempliorių, kuriame paminėti visiems mirusiems jau reikėjo 10 puslapių.
Lombardijos regiono Kodonjo mieste Enrico Palestra neteko savo 80 m. tėvo, kuris šiaip jau buvo geros sveikatos. „Tai nėra paprastas gripas, kaip kalba žmonės“, – sakė E.Palestra.
Kitas nenorėjęs savo pavardės nurodyti pašnekovas Alessandro iš Kodonjo žurnalistams sakė netekęs savo 74-erių dėdės. „Jis karščiavo penkias dienas ir mirė sekmadienį, – sakė Alessandro. – Jis buvo geros formos, nerūkė ir nesirgo kitomis ligomis. Dalis mano šeimos užsikrėtė šiuo virusu“.
„Žmonės, kurie čia negyvena, nesuvokia, kaip tai rimta. Greitosios pagalbos sirenas girdime kas pusvalandį, matome, kaip jie sergančiuosius veža į ligoninę. Tai šokiruoja.
Mane stebina, kad kitos šalys mato visus šiuos dalykus, bet priemonių ėmėsi pernelyg vėlai arba jos nebuvo pakankamai ryžtingos. Tai man kelia nerimą“.
Miršta ir medikai
Jau mirė ir keletas medikų, tarp jų – Varezės (Lombardijos sritis) gydytojų tarybos pirmininkas Roberto Stella (67 m.). Medikas lankė pacientus, kol pats pajuto simptomus ir pateko į intensyvią slaugą.
„Visi jie yra gydytojai, kurie nebijojo stoti į kovą, žinodami riziką, su kuria susiduria, – sakė mirusio mediko draugas, gydytojų tarybos vicepirmininkas Saverio Chiaravalle. – Jie mirė mūšio lauke, bet kai tu kovoji, negalvoji, kas gali tau nutikti.
Priešas yra nematomas, bet tai kaip karas, ir vienintelis sprendimas yra izoliacija – tie, kurie turi dirbti, turi dirbti su apsaugomis, o likusieji turi tikti namuose“.
