„Turėjome susirinkti, kad pareikštume [Prancūzijos prezidentui] Emmanueliui Macronui, jog vis dar esame čia ir nesutiksime su jo pensijų reforma“, – Paryžiaus dienraštis „Le Figaro“ pacitavo vieną iš protestuotojų.
Protesto dalyviai pajudėjo nuo Monparnaso stoties link Bersi krantinės, o daugelis demonstrantų dėvėjo medicinines kaukes.
Policijos prefektūra tviteryje pranešė, kad teisėsaugai teko imtis veiksmų netoli Arago bulvaro dėl agresyvaus kai kurių protestuotojų elgesio. Tuo pačiu metu policija nenaudojo nepateisinamo smurto.
„Le Figaro“ pažymi, kad tarp judėjimo lyderių nebuvo susitarimo dėl šio protesto organizavimo ir atsirado teigusių, kad jis neturėtų vykti epidemijos metu ir kad nereikėtų kelti pavojaus nei sau, nei kitiems.
Dar dviejų šeštadienį numatytų eitynių – prieš policijos smurtą ir už klimato apsaugą – organizatoriai penktadienį apsigalvojo ir atšaukė renginius dėl vis sparčiau plintančio koronaviruso.
Naujausiais duomenimis, Prancūzijoje koronavirusu užsikrėtę 3,6 tūkst. žmonių, o 79 mirė.
Plataus masto „geltonųjų liemenių“ protesto veiksmai prasidėjo 2018 metų lapkritį Prancūzijoje prieš kylančias degalų kainas. Vėliau demonstrantai pradėjo protestuoti prieš gyventojų nuskurdinimą, reikalaudami didinti minimalų atlyginimą ir pensijas bei gerinti socialinę apsaugą.
Laikui bėgant, judėjimas įgijo aiškią politinę konotaciją ir pasigirdo raginimų prezidentui E. Macronui atsistatydinti, kurio politikoje daugelis prancūzų mato savo problemų priežastį.
Dėl „geltonųjų liemenių“ veiksmų kilo riaušių, pogromų ir susirėmimų su policija, o į demonstrantų gretas įsimaišė ir chuliganų bei nusikaltėlių. Dėl to priemonės prieš protestuotojus buvo sugriežtintos, o policija pradėjo drausti rengti protestus daugelyje vietų, pirmiausia didžiųjų miestų centruose, istoriniuose kvartaluose ir šalia strategiškai svarbių objektų.
