Kalbėdamas apie Baltijos valstybių vaidmenį Europoje ir pasaulyje 44 metų Estijos užsienio reikalų ministras teigė, jog turime parodyti, kad esame ištikimi ir optimistiški europiečiai.
Svarbu parodyti: norime turėti vienodas galimybes kaip ir didieji žaidėjai reguliuoti tas problemas, su kuriomis susiduriame.
Bet pirmiausia reikia išspręsti savo tapatybės problemas.
Ateitis – žmogiškumas
– Susitikome labai gražią dieną – Lietuva šiandien švenčia nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Labai panašų nepriklausomybės laikotarpį išgyveno visos Baltijos valstybės.
Kaip manote, kokie buvo didžiausi mūsų pasiekimai?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad žaviuosi lietuvių drąsa ir ryžtu pirmiesiems iš Baltijos šalių paskelbti nepriklausomybės atkūrimą. Tikrai nėra abejonių, kad tai turėjo didelę istorinę reikšmę Latvijai ir Estijai.
Vėlgi, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, vienas didžiausių Baltijos šalių kovos už nepriklausomybę simbolių – Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, jo drąsa ir atsidavimas.
Noriu paminėti, kad Latvijoje ir Estijoje irgi labai daug žmonių kovojo už laisvę ir žuvo po sovietų tankų vikšrais. Ir, be jokios abejonės, visos trys šalys iki šiol susiduria su labai panašiomis politinėmis problemomis ir klausimais, kylančiais dėl mūsų šalių laisvės, saugumo ir ateities.
Kai mes pagaliau įsiliejome į Vakarų bendruomenę ir įgavome ekonominį panašumą su jomis, mūsų šalys susidūrė ir su kitokiomis – dvasinėmis bėdomis. Šiais permainų laikais mes matėme individualų egoizmą ir daug žmogiškų instinktų, kuriais galbūt nesididžiuojame.
Kalbant apie mūsų tautų ateitį, manau, labai svarbu ją grįsti žmogiškosiomis vertybėmis – būtent tai padaro mūsų motinų ir tėvų kančią, patirtą per okupaciją, reikšmingą. Būtent tai mums duos – ir duoda – tam tikrą psichologinį pagrindą, padėsiantį įkvėpti ateities kartas.
Galime kalbėti apie Baltijos šalių praktinius, geostrateginius interesus, apie ekonomines galimybes, naujas technologijas, aplinkosaugos problemas,
Bet svarbiausia paklausti savęs, kas mes, kaip tautos, esame ir kuo norime išlikti ateityje.
Siūlo analizuoti migraciją
– Kaip manote, kodėl susiduriame su tapatybės problemomis?
– Todėl, kad pasaulis keičiasi labai greitai, ir todėl, kad patiriame labai daug spaudimo ir migracinių tendencijų.
Tai iki šiol yra didelė problema ne tik Baltijos šalims, bet ir didžiajai Rytų Europos daliai.
Kalbant nuoširdžiai, mes, įstodami į Europos Sąjungą, greičiausiai nesitikėjome patirti tokią didelę ekonominę migraciją. Kalbant apie individualius atvejus, tai nėra labai blogai – žmonės turi pasirinkimą, leidžiantį užtikrinti pajamas šeimai. Tačiau kaip tautos mes privalome apie tai susimąstyti.
Esu įsitikinęs, kad turime kuo atidžiau sekti migracijos procesus ir mūsų visuomenių demografines tendencijas.
– Kaip manote, kokios yra pagrindinės grėsmės, apie kurias Baltijos šalys turėtų susimąstyti per ateinančius 30 metų?
– Manau, kad žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, Rusijos kariniai pajėgumai įspūdingai auga, – tokia realybė, su kuria turime susitaikyti. Tad kalbant apie klasikines karines grėsmes, su kuriomis susiduria mūsų regionas, nenuspėjamumas ir jų pajėgumas yra labai išaugęs. Netgi dabar mes matome Rusijos tankus, laužančius sienas.
Be to, kalbant apie pasaulines tendencijas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad – norime to ar ne – JAV karinis viešpatavimas iš dalies menksta, todėl pasaulyje galbūt atsiras naujų galingų žaidėjų.
Tai mus, kaip regioną, pastato į ne tokią pozityvią situaciją, tačiau turime su tuo susitaikyti.
Galų gale mums, tokioms nedidelėms šalims, dabar svarbiausia yra vienybė ir bendradarbiavimas su Vakarų valstybių šeima. Susiskaidę mes esame per silpni apginti save ir savo gyvenimo būdą bei vertybes.
Širdyse – tas pats likimas
– Kokie yra svarbiausi dalykai, kuriems turėtume per ateinančius nepriklausomybės metus skirti daugiausia dėmesio?
– Žvelgiant į praeitį, devintasis dešimtmetis buvo periodas, mūsų regionui atnešęs labai daug ir didelių permainų, kai kurios iš jų buvo net labai skaudžios. Būtent dėl šių transformacijų mes pasiekėme dabartinę situaciją.
Tačiau vienas svarbiausių dalykų šiuo metu yra geostrateginė mūsų regiono perspektyva ir kaip tai plėtoti.
Kokia situacija šiuo metu? Šiuo metu mūsų regione, t.y. Vidurio ir Rytų Europoje, vyrauja įdomi situacija. Mes esame labai jautrūs politiškai motyvuotoms, grobuoniškoms investicijoms, todėl turime suteikti papildomų galimybių tikriems verslams, norintiems investuoti mūsų šalyse. Trijų jūrų iniciatyvos investicijų fondas būtų įrankis, kuris padėtų pritraukti investicijų.
Prie šio fondo finansiškai prisideda Lenkija, o Estija ir Latvija jau yra įsipareigojusios. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo irgi teigė, kad JAV planuoja suteikti 1 mlrd. dolerių šiam projektui, o tai tik įrodo, jog pasitikima ekonomika mūsų regione.
Todėl tikimės, kad Lietuva taip pat pasiryžusi tam įsipareigoti, nes projektas ne tiktai turi geostrateginę naudą, bet ir kuria partnerystę tarp šalių.
– Kaip manote, kas šiuo metu galėtų dar labiau suartinti Baltijos šalis?
– Jei mūsų šalys susiduria su išorinėmis grėsmėmis, jos instinktyviai imasi laikytis viena šalia kitos. Galbūt taikiu laikotarpiu tai nėra taip akivaizdu, bet savo širdyse mes nešiojamės tą patį likimą, tą pačią praeitį ir ateitį.
Manau, jog taip mes dalijamės supratimu, kad jei viena iš mūsų bent iš dalies praras laisvę, po kelių sekundžių ar kelerių metų kita Baltijos šalis patirs tą patį.
Būtent tai mus ir padaro labai unikalia trijule.
