Tačiau prieš ketvirtadienį numatytą Recepo Tayyipo Erdogano vizitą į Maskvą jų santykius temdo tamsūs debesys dėl įtampos Sirijoje.
Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje suintensyvėjo kovos tarp turkų karių ir Maskvos palaikomų Damasko režimo pajėgų.
Abu lyderiai tvirtai stovi priešingose Sirijos karo barikadų pusėse ir yra ryžtingai nusiteikę neužleisti savo pozicijų.
Viliamasi, kad R. T. Erdoganas ir V. Putinas per derybas ketvirtadienį sutars bent dėl paliaubų. Tačiau Turkijos lyderiui veikiausiai nepavyks sumažinti V. Putino ryžto ir toliau palaikyti Damasko režimo pastangas užimti paskutinį sukilėlių bastioną Sirijoje.
Pasak apžvalgininkų, V. Putinui pergalė Sirijoje yra ne tik politinis, bet ir asmeninis reikalas.
„V. Putino, kaip meistriško stratego, iškilimas susijęs su Sirija“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Jurijus Barminas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos, kuri buvo įkurta patarinėti Kremliui.
„Rusijai ir asmeniškai V. Putinui pergalė Sirijoje tapo prestižo reikalu“, – sakė jis.
Rusija į konfliktą Sirijoje įsitraukė 2015 metų rudenį, pradėjusi antskrydžių kampaniją, padėjusią Basharo al Assado režimui perimti iniciatyvą ir atsikovoti didžiąją dalį šalies teritorijų, kurias kontroliavo islamistai ir Vakarų remtos sukilėlių grupės.
Susigrąžinti buvusią šlovę
Buvęs KGB agentas V. Putinas, Sovietų Sąjungos subyrėjimą vadinantis katastrofa, įžvelgė galimybę Kremliui susigrąžinti buvusią karinę šlovę ir mesti iššūkį Vakarams.
Maskva investavo didžiules sumas į dvi bazes Sirijos pakrantėje – Tartuso karinio laivyno bazę ir Hmeimimo oro pajėgų bazę, kad V. Putino karo laivai ir bombonešiai galėtų demonstruoti karinę galią Viduržemio jūros regione, sakė Rusijos karo analitikas Pavelas Felgenhaueris.
„Rusijos interesas yra ne tiek pati Sirija, kiek siekis, kad valdžioje liktų Basharas al Assadas, nes jis yra garantas, kad Rusija toliau turės šias bazes“, – sakė ekspertas.
Maskvai įsitvirtinti Viduržemio jūros regione padėjęs konfliktas Sirijoje taip pat tapo vertingu mokymų poligonu kariuomenei, kur tūkstančiai rusų karių įgijo kovinės patirties ir buvo išbandyti šimtai naujų ginklų, sakė Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Maskvoje vadovas Dmitrijus Treninas.
„Tai konkretus pavyzdys, ką Rusija gali nuveikti pasitelkusi karinius ir diplomatinius instrumentus“, – sakė jis.
Pasak D. Trenino, šis konfliktas V. Putinui turi ir asmeninę reikšmę.
Rusijos lyderis prieš du dešimtmečius iškilo į valdžią, kai Kremlius kariavo su sukilėliais musulmoniškoje Čečėnijos respublikoje. 1999-aisiais jis pažadėjo žudyti teroristus, surasdamas juos net išvietėse.
Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Rusijos oro pajėgas karo nusikaltimais Sirijoje dėl smūgių mokykloms, ligoninėms bei šventykloms ir lygina juos su intensyviu Čečėnijos sostinės Grozno bombardavimu prieš du dešimtmečius.
„Rusiškas“ kompromisas
Pastaraisiais metais maždaug 4 tūkst. rusų iškeliavus į Siriją bei Iraką, kad prisijungtų prie džihadistų, V. Putinas „turi senų sąskaitų su teroristais“, sakė D. Treninas.
„Jis išgarsėjo ir atėjo į valdžią, įveikęs jų pirmtakus Šiaurės Kaukaze“, – kalbėjo ekspertas.
V. Putinui taip pat reikalinga užsienio politikos pergalė, kuri vėl padidintų dėl ekonomikos sąstingio sumenkusį jo populiarumą.
Pastarąjį kartą iškovota reikšminga pergalė užsienyje – 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija – V. Putino populiarumo reitingą padidino iki beveik 90 procentų.
Apžvalgininkai sako, jog tai nereiškia, kad V. Putinas nebandys per ketvirtadienio derybas ieškoti kažkokio kompromiso su R. T. Erdoganu.
Prezidentai siekia išvengti tiesioginių susirėmimų, kurie smarkiai pakenktų šalių prekybiniams ar gynybos ryšiams.
„V. Putinas žino turįs reikšmingą karinį ir politinį pranašumą prieš R. T. Erdoganą“, tačiau ras būdą, kuris leis Turkijos lyderiui „atsitraukti išsaugant savo reputaciją“, sakė D. Treninas.
Paprasčiau tariant, V. Putinas „tikrai siekia kompromiso su Turkija dėl Sirijos, tačiau tai turi būti Rusijos sugalvotas kompromisas“, sakė J. Barminas.
