EŽTT pateiktoje ataskaitoje pranešama, kad 2019 m. pabaigoje teismas turėjo 59,8 tūkst. prašymų išnagrinėti bylas. Iš jų daugiau nei ketvirtadalis – 15 tūkst. – buvo iš Rusijos.
Bet rekordą Rusija pasiekė 2010-aisiais, kai rusų skundai sudarė 28,9 proc. visų, kuriuos gavo EŽTT. Vėliau skundų skaičius sumažėjo.
2012-aisiais EŽTT reformavo darbo su skundais sistemą, buvo patobulintas netinkamai pateiktų skundų atmetimo procesas. Rusijos valdžia nusiuntė į Strasbūrą teisininkų komandą, kuri pagreitino šį rūšiavimo ir skundų atmetimo procesą.
Advokatė Karina Moskalenko išgarsėjo, kai laimėjo pirmąją EŽTT istorijoje procesą prieš Rusiją. Teisininkės nuomone, tokia pagalba, kurią suteikė Rusija, rizikinga, nes daugelis rusų neteks paskutinės galimybės atkurti teisingumą.
Rusijos pasiųsti teisininkai nėra įgalioti priimti sprendimą dėl pareiškimų priimtinumo. Nepaisant to, jie vis tiek atlieka lemiamą vaidmenį dėl skundų filtravimo ir gali palenkti teisėjus nepriimti nagrinėti skundo dėl techninių motyvų.
Vis dėlto nauja filtravimo sistema rusų skundų skaičių sumažino tik trumpam – jie ir vėl pilasi. Todėl Rusijos vyriausybė vis dažniau sutinka taikiai išspręsti bylą, o teismas dažniau priima vienašališką deklaraciją – vyriausybė pripažįsta pažeidimą ir siūlo kompensaciją.
Remiantis 198 bylomis, kurias Rusija pralaimėjo EŽTT 2019 metais, rusai daugiausia kenčia nuo pasikėsinimo į jų laisvę ir asmens neliečiamybę. Daugiausia tai pažeidimai, susiję su nepagrįstais suėmimo terminais. Tokių skundų buvo 90.
Antroje vietoje – teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas – 61 skundas. Nemažai skundų ir dėl nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio. Rusijai taip pat tenka 20 iš 30 EŽTT užfiksuotų teisės į gyvenimą pažeidimų.
Tačiau pačią didžiausią dalį sudaro Rusijos teismų jau atmesti skundai.
Pastaroji aplinkybė, kaip teigia ekspertai, – tai Rusijos teismuose klestinčios biurokratijos ir korupcijos rezultatas.
Dėl to daugelis šalies gyventojų nemato kito kelio teisingumui pasiekti kaip tik kreiptis būtent į Strasbūrą.
„Daugeliui tai vienintelė galimybė rasti būdą sutramdyti valdžios savivalę. Skundų skaičius todėl ir auga, nes tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas tampa vis griežtesni, o pasiekti teisingą nuosprendį vis sudėtingiau“, – aiškino advokatas Dmitrijus Agranovskis.
Rusijos Valstybės Dūma neseniai priėmė prezidento Konstitucijos pataisų paketą, kuriame yra ir punktas dėl nacionalinės teisės prioriteto, o ne tarptautinės.
Ekspertai mano, kad ši pataisa pirmiausia bus nukreipta į galimybę nevykdyti EŽTT sprendimų.
