„Parlamentas... smerkia ir pripažįsta genocidą, kurį XX amžiaus pradžioje armėnų atžvilgiu įvykdė Osmanų valstybė“, – pažymima parlamento pareiškime.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.
Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.
Pastarosiomis savaitėmis Ankaros ir Damasko santykiuose tvyro įtampa dėl abiejų šalių kruvinų susirėmimų šiaurės vakarų Sirijoje per kuriuos, pasak Ankaros, žuvo 14 turkų karių.
Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės pajėgos nuo gruodžio suintensyvino paskutinės opozicijos tvirtovės bombardavimą šiaurės vakarų Sirijoje, kur Ankara teikia paramą sukilėliams ir yra dislokavusi savo karių.
Dėl Idlibe, kur dominuoja džihadistai, vykdomo intensyvaus puolimo savo namus paliko beveik 700 tūkst. žmonių ir patraukė link Turkijos, skelbia Jungtinės Tautos.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pagrasino smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms „visur“, jeigu turkų kariai vėl bus atakuojami.
Damaskas atsakė, kad jis yra „atitrūkęs nuo realybės“.
Turkija drauge su jos remiamomis pajėgomis atliko tris operacijas Sirijoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) ir kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
Po paskutinio įsiveržimo Turkija įsteigė vadinamąją „saugumo zoną“ – 120 kilometrų ilgio juostą Sirijos teritorijoje palei pietinę savo sieną.
Beveik 30 pasaulio valstybių parlamentai yra priėmę įstatymus ar rezoliucijas dėl armėnų genocido pripažinimo.
JAV Kongresas gruodį pripažino šias masines žudynes genocidu, tuo supykdydamas Turkiją. Tuo metu prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė su tuo nesutinkanti.
