Nekantriai lauktame tekste Pranciškus ragina tikinčiuosius piktintis indėnų išnaudojimu ir žemių naikinimu negaliai išgaunant iškasenas ir kertant miškus.
Tačiau tekste neminimos kunigų santuokos – prieštaringai vertinamas Amazonijos vyskupų pasiūlymas, pateiktas per tris praėjusių metų spalio savaites vykusį sinodą dėl šio regiono. Pasiūlymas buvo pristatomas kaip būdas padidinti kunigų, galinčių atokiose vietovėse aukoti mišias, skaičių.
Vietoje to pirmasis jėzuitų popiežius kvietė moteris ir misionierius imtis didesnio, svarbesnio vaidmens regione ir ragino geriau parengti kunigus bendravimui su Amazonijos kultūromis.
Pranciškus ir anksčiau yra kalbėjęs karštai ginčijamu klausimu, ar leisti vedusiems vadinamiesiems viri probati (įrodytos doros vyrams) tapti kunigais tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, tokiose atokiose vietovėse kaip Amazonija, kur dėl kunigų stygiaus bendruomenės retai turi galimybę klausyti mišių.
Pasiūlymui įnirtingai priešinasi Katalikų bažnyčios tradicionalistai.
2019 metų sausį Pranciškus sakė nemanantis, kad celibatas turėtų būti pasirenkamas, nors pripažino „tam tikras galimybes atokioms vietoms“. Tas pareiškimas išprovokavo spėliones, kad jis galėtų padaryti išimtį Amazonijai.
„Neteisybė ir nusikaltimas“
Pranciškus nuolat ugningai gina pasaulio paraštėse atsidūrusius žmones – neturtinguosius, migrantus, kalinius, o jo tekste dėl Amazonijos atkreipiamas dėmesys į regiono populiacijų „kančių istoriją“.
Pabrėžęs, kad Amazonijos ekologinių problemų negalima atskirti nuo socialinių, pontifikas ragino užtikrinti teisingumą autochtonams, dėl nelegalios kasybos ir nelegalaus miškų kirtimo išvarytiems iš namų į miestų pakraščius, kur „didėja ksenofobija, lytinis išnaudojimas ir prekyba žmonėmis“.
„Mums reikia piktintis, kaip susidūrę su neteisybe piktinosi Mozė, Jėzus, kaip piktinasi Dievas. Negerai mums priprasti prie blogio“, – rašė popiežius, užsipuldamas kompanijas, kenkiančias žemei ir jos žmonėms.
„Kompanijos, nacionalinės ar tarptautinės, kurios kenkia Amazonijai ir negerbia pirmųjų žmonių teisės į žemę ir jos ribas, į apsisprendimą ir išankstinį sutikimą, turėtų būti vadinamos tikriausiais vardais: neteisybe ir nusikaltimu“, – rašė jis Apaštališkajame posinodiniame paraginime „Querida Amazonia“ („Mylima Amazonija“).
Atsiprašydamas už „nusikaltimus prieš autochtonų tautas“ per Amerikos kolonializaciją Pranciškus pripažino iššūkius, su kuriais Bažnyčia šiandien susiduria atokiuose Amazonijos rajonuose, ir ragina vyskupus skatinti jaunus misionierius dirbti šiame regione.
„Reikia stengtis“ peržiūrėti kunigams skiriamas pareigas, kad tikintieji galėtų kuo dažniau dalyvauti Eucharistijoje, „net tolimiausiose ir labiausiai izoliuotose bendruomenėse“, rašė popiežius ir pridūrė, kad taip pat reikia dvasininkų, „galinčių suprasti opius Amazonijos klausimus ir kultūras“.
Vienuolės ir net pasauliečiai, moterys ir vyrai, galėtų imtis svarbesnio vaidmens regione, sakė jis.
„Tai ne vien didesnio įšventintų dvasininkų, galinčių aukoti mišias, dalyvavimo klausimas“, – rašė Pranciškus. Šia fraze jis labiausiai priartėja prie idėjos leisti dirbti regione vedusiems kunigams.
„Kunigai būtini, bet tai nereiškia, kad nuolatiniai diakonai (kurių Amazonės regione turėtų būti daug daugiau), vienuolės ir pasauliečiai negali reguliariai imtis svarbios atsakomybės už bendruomenių augimą ir atlikti šias funkcijas dar efektyviau padedant tinkamiems padėjėjams“, – sakoma dokumente.
