Toks posūkis artina šią Europos Sąjungos narę prie pirmalaikių rinkimų.
Interpeliacija prieš lapkritį pradėjusią darbą mažumos vyriausybę, vadovaujamą premjero Ludovico Orbano, palaikė 261 iš 465 įstatymų leidėjų.
„Orbano vyriausybė krito. Tai labai svarbus žingsnis Rumunijos demokratijai“, – pareiškė interpeliaciją pateikusios pagrindinės kairiosios opozicinės Socialdemokratų partija (PSD) vadovas Marcelis Ciolacu.
Nepasitikėjimo procedūra buvo inicijuota L. Orbanui pareiškus, kad jis mėgins keisti vietos rinkimų įstatymą ir sugrąžinti dviejų etapų balsavimo sistemą.
PSD tam griežtai priešinasi, nes laiko šį žingsnį keliančiu grėsmę jų šansams sėkmingai pasirodyti birželį numatytuose vietos valdžios rinkimuose.
Žlugus vyriausybei, šie pokyčiai nebus įgyvendinti.
Ironiška, kad L. Orbanui iš tiesų gali būti naudingas balsavimas dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe, jeigu po jo teks rengti pirmalaikius rinkimus. Premjero partija viešosios nuomonės apklausose šiuo metu kitas politines jėgas lenkia daugiau nei 20 proc. persvara.
Jeigu įstatymų leidėjai nubalsuos už nepasitikėjimą vyriausybe, prezidentas Klausas Iohannisas turės paskirti naują ministrą pirmininką, kuriam savo ruožtu teks mėginti suburti parlamentinę daugumą.
L. Orbano mažumos vyriausybė darbą pradėjo pernai lapkritį, po to, kai parlamentui pareiškus nepasitikėjimą buvo atstatydintas ankstesnis kairiojo sparno ministrų kabinetas.
2016 metais PSD triuškinama balsų persvara laimėjo parlamento rinkimus, tačiau socialdemokratų vyriausybės darbą lydėjo didžiuliai gatvių protestai dėl kontroversiškos teismų reformos.
Pernai gegužę PSD patyrė skaudžią nesėkmę rinkimuose į Europos Parlamentą, o M. Ciolacu pirmtakas Liviu Dragnea buvo nuteistas kalėti už korupciją.
Socialdemokratai taip pat skaudžiai pralaimėjo pernai lapkritį vykusius prezidento rinkimus, per kuriuos centro dešiniųjų pažiūrų K. Iohannisas užsitikrino antrą kadenciją.
